Teisingai sakote. Tik vėliau papildomai pergalvojau, kad turėčiau detalizuoti žiūrovo mano asmenyje jausmą, kad reikalai nukrypavo link itin plataus žmogaus, kaip objekto, utilitariškumo. Jūsų, o ir jūsų tipinio žiūrovo, nebedomina šis asmuo, kaip asmenybė. Tai net nebėra asmenybė jūsų akyse. Tai funkcija. Panauda. Jaunas žavus blizgus daiktas. Tinkamas visai neblogam naudojimui. Mano grubus įsiterpimas ir norėjo į tai atkreipti dėmesį. Nes, šiaip paėmus, ir, deja, - reikia. Tikrai tai nereiškia daugiau mano privilegijų, nei pareigos.
Esu itin dėkingas, kad šiame puslapyje gali būti net tokia nuomonė. Prašau taipogi suprasti, kad reiškinys tiek plačiai įsimetęs, kad jam matyti reikalingi reikšmingai nutolę atskaitos taškai. Kad ir kaip, kartas nuo karto atsiras nesitaikstančių su mėsyčių fasavimo, išsukiojimo daile.