Sidabru alsuojančios naktys...
Buvau įsitikinęs, kad praėjusi naktis vėl padovanos sidabrus, tad jau temstant leidžiuosi į nuotykius... Atvažiuoju į laukus, kur netoliese nuo kelio pastebiu aptvare ūkininko mergas(karves) Akimirkai pagalvoju kodėl gi nepasidaryti selfio su karvėmis sidabrinių debesų fone. Greitai traukiu iš automobilio mantą ir slenku mergų link. Einu pakraščiu lauko, kur iš dešinės pusės tarsi siena javų laukas, o iš kairės pusės pievoje elektriniu piemeniu aptvertos ūkininko mergos ramiai rupšnoja žolę. Brendu atsargiai žole, kad neišmindžiočiau javų ir kažkuriuo metu prisiliečiu prie elektrinio piemens juostos, kuri gerai papurto. Čia pat sustoju, pasistatau trikojį, užsidedu fotiką ir laukiu. Taip praeina valanda, tada dar pusvalandis, bet sidabriškieji net nesiruošia rodytis. Suvokdamas, kad jokio laimikio šią naktį nebus, pradedu rinktis daiktus ir pasuku automobilio link ir vėl ranka užkabinu elektrinio piemens juostą... Bet šį kartą nupurto dar stipriau, kad man riktelėjus mergos(karvės) nudumia į kitą aptvaro pusę. Nieko nepešęs ir pakratytas elektrošoko pasuku namų link. Belieka pasidalinti nuotrauka iš ankstesnės nakties, kurią praleidau prie laukuose pasvirusio medžio.