Po japoninės lanksvos krūmu, ant rago pasimovęs parūgusią trešnę, puotavo platusis elniavabalis. Buvo prie mirties, kojų nebevaldė. Paleidau kitame gėlyne, toliau nuo pagundų. Ėmė atsigauti, rodyti geresnį sukibimą su mano ranka.