Su žmona susitarėme po vakarienės pavedžioti šunį. Tik pavalgęs, pradėjau rengtis, kai netikėtai iš giedro dangaus trenkė perkūnas. Žiūriu pro vieną langą – giedras dangus. Žiūriu pro kitą – irgi giedras. Praskleidžiu vakarinio lango užuolaidą – artinasi audra! Šūkteliu žmonai, kad lekiu prie tilto. Ir tik vairuodamas susivokiu, jog reikia ieškoti aukštesnės vietos. Todėl suku į dešinę ir po kelių minučių aš jau rugiuose (ne prie bedugnės). Prieš akis atsiveria nepakartojamas vaizdas – tiesiai priešais mane už 5-6 kilometrų neskubėdamas slenka nedidelis audros debesėlis. Kartais blyksteli žaibas. Tingiai slenka lietaus frontas. Vienas iš tų atvejų, kai audra galima grožėtis saugiai ir patogiai. Negana to, debesį nudažo besileidžiančios Saulės šviesa. Suprantu, jog fotografijos dievai bando man atsilyginti už visus tuos kilometrus, visą tą šaltį ir purvą, visas tas bemieges valandas, todėl priimu jų dovaną ir renku kadrus. Grįžęs paaukosiu ėriuką ir vėl nuolankiai lauksiu jų malonės.

 507 (+1)

• ro.: Gera istorija.ir vaizdasTen
• burgzt: Ačiū, labai džiugu, jog

• 
  ro. 

    2021.08.01, 18:19, vertino: Mėgstama!, , rašė:

  Gera istorija.
  ir vaizdas
  Ten viskas - kaip atviruke :)
   

   
• 
  burgzt 

    2021.08.01, 19:19, rašė:

  Ačiū, labai džiugu, jog patiko! Vaizdas iš tiesų buvo nuostabus - audros debesis nebuvo didelis, todėl saulėlydis buvo jį nudažęs tikrai gausia spalvų gama. Dar liko kadrų ir kitam kartui.
   

   

Jūsų komentaras