Praeitą kartą sakiau, kad viskas, gana su tais grybais, bet kai užklįsti į vakarėjantį mišką, tiesiog negali sustoti... Miško paslaptingumas, aromatai, spalvos taip susuka galvą, kad nejučiomis išsitrauki fotiką, o fantazijos dirba kaip pašėlusios. Ateinu čia absoliučiai tuščias, viską palieku prie miško ribos...Visus rūpesčius, visus planus, palieku absoliučiai viską ir susilieju su mišku, tampu jo dalimi...