Fotografuodamas paukštelius ėjau pro klevus, kai staiga man užtvėrė kelią įsiutęs voveriukas, jis prašoko man pro nugarą ir įsitaisė į medį priešais, o kad pradėjo prunkšti, cypti, kalenti į žievę nagus. Man apeiti jį nebuvo kaip, (vienoje pusėje status upės skardis, kitoje tvora), tad greit įamžinęs, nulenkes galvą sprukau pro medį kuriame jis ant manęs urzgė. Atsisukau ir matau, kad jis vėliai artėja peršokdamas ant kito medžio, tiekto pagalvojau ir paspartinau žingsnį, o galvoje sukasi viena-pasisekė, kad buvo tik vienas!