Mamos nebuvau matęs per karantiną tris mènesius, tai per stebuklėlį pamačiau per pirmo aukšto langą, kiek man džiaugsmo ir laimės buvo, koks ryšys su mama, tokio jausmo niekada nebuvau patyręs, eina sau, dabar rašau ir ašaros byra…nemoku viso to aprašyti, ką tuo metu jaučiau :(
Nieko čia blogo..O atvirkščiai, kol turim gyvas mamas parodykim joms kuo daugiau švelnumo ir meilės! Tegul ši Artūro nuotrauka bus postūmis mums visiems. Nes dauguma suprantam tik po laiko. Ačiū, kad dalinies ir užuojauta.