Pafilosofuosiu - man tie vienos dienos rinkinukai kaip krepšis grybų, kurį parodai kaimynui po grybavimo, nelabai gilinantis į turinį. Yra baravykų, bet lepšių taip pat netrūksta. Nesakau, kad atrenku atlaidžiai, bet diena dienai nelygi. Galvoju, jog įvairovė turi susidėliot savaime, o kad tai nutiktų reikalingas sistematiškumas ir disciplina. Nemėgstu susigalvot temų ir paskui ieškoti nuotraukų joms. Man labiau prie širdies fotkint į kairę ir dešinę, leidžiant toms temoms atsirasti savaime ir kuo dažniau paveiksluoji, tuo daugiau jų atsiranda. Imi matyti daugiau ir paveiksluoji savęs nekankindamas, natūraliai. Su Londonu teks pradėt iš naujo ir vėl sistemingai, kad pats būčiau patenkintas rezultatu ir kitiems įdomu būtų pažiūrėt:)
Visą tai žinau - tą patį jaučiu kai prasieinu gatvėmis Bet prieš dėdamas pagalvoju apie žiūrovą. Norisi jam parodyt ne grybus o pamaitinti patiekalu: su pradžia ir pabaiga, niuansais ir istorija. Fotografavime ATRANKA labai svarbi. Man kažkada buvo atradimas kad scenarijus rašomas net dokumentiniams filmams. Fotografuojant mėgėjiškai scenarijus nebūtinas aišku - seriją formuoti galima 'montavimo' metu, atrenkant. Bet apie rakursus reikia nepamiršti fotografuojant ;)
Aštunta fotografija tiesiog sukausto, įtraukia. Tas vyrukas pirmame plane bei mergina antrame - nepakartojamai dera kartu skirtingų nuotaikų prasme. Super autorių - fotografą aptikau.