Per dieną nuvargusi saulutė leidžiasi žemyn ir netrukus pasineria už žaliuojančių laukų. Tamsi slėpininga naktis apgaubia, užmigdo viską kas gyva. Vakaruose šviečia žaros. Ant pievų gula baltos miglos...
Tikra,gyva Istorija.., žmogus, kaip medis, medis, kaip žmogus, ražienom brendantis laukus.. Kur ta diena,kur ta naktis ,lyg paukštis spurdanti širdis..