Krykuodamos gervės nusinešė eilę metų. Už arimų, už kalnų leidosi saulė. Už tėvo kluono jau nebuvo pušyno ir nebežaidė saulė kaimo pirkių languose. Tuščias buvo sodas ir vieniša eglė liūdnai man ošė liūdną, graudžią pasaką. Aš žvelgiau į baltą vieškelį ir liūdnas mintys surimtino mano veidą....