Marija Gimbutienė (1921–1994), pasaulinio garso mokslininkė archeologė ir antropologė, archeomitologijos pradininkė. Gimė Vilniuje, mirė Los Andžele.
1931 m. kartu su tėvais persikėlė gyventi į Kauną. Mokėsi Kauno „Aušros“ giminazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, vėliau Vilniaus universitete. Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė iš Lietuvos. 1946 m. baigė Tiubingeno universitetą Vokietijoje, 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. 1950–1956 m. dirbo Harvardo universitete, nuo 1963 m. Kalifornijos universiteto profesorė. Sujungė arceologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą į bendrąją discipliną – archeomitologiją. Pakeitė Senosios Europos priešistorės sampratą.
Su žymiais pasaulio mokslininkais dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose Jugoslavijoje (Bosnijoje, Makedonijoje), Graikijoje, Italijoje. Atlikusi tyrimus, paskelbė hipotezę, kad neolito Europoje klestėjo taiki civilizacija, kurios pagrindas – meninė kūryba ir nematerialios vertybės.
