Kol mano mylima žmonikė elegantiškai vaikštinėjo po levandų laukus bei uodė jų aromatą, jos apdulkėjęs ir nubrozdintais kelėnais vyras lakstė po tuos laukus, kaip pametęs galvą. Netreniruotai akiai galėjo atrodyti, kad šeima susipykusi ir atostogas leidžia atskirai, bet artimesni šeimos nariai žino, jog vyras pametęs galvą dėl kraštovaizdžių, todėl ir blaškosi po tuos laukus, ieškodamas kokio vienišo medžio.Besileidžianti Saulė nudažė užslinkusius audros debesis, saulėlydį pakeitė žaibai bei griaustinis, pradėjo kauptis sutemos ir elegantiškoji žmona jau nekantriai trypčiojo prie automobilio, o tas išprotėjęs vyras-fotografas, nelyginant Kenijos bėgikas, skuodė iš kito lauko galo, šokinėdamas per levandų vagas, lyg per lengvosios atletikos maniežo kliūtis.