Susitikome miško takelyje. Uodegos galiukas nuo galvos buvo nutolęs per metrą, gal net toliau. Papozavo, išdidžiai apsisuko ir lėtai nušliaužė tolyn į mišką.
Šie gyvūnai, pajutę pavojų, yra linkę sustingti ir nejudėdami palaukti, kol pavojus praeis. Jei pastebi žaltį tokioje būsenoje, ramiai ir lėtai gali prie jo prieiti gana arti, fotografuoti įvairiais rakursais :)
jo byški tokie lėtoki, sustoji su dviračiu skersai, užstoji juos kad koks nutrūkęs elektrinis nesumaltų, nu ir lauki kol susikoordinuos kur slides tepti...