Ant jaunų eglių ūglių atsiradę balti arba šviesiai žali nuo žirnio iki graikinio riešuto dydžio gumbai savo išvaizda primena mažus kankorėžius arba ananasus. Baltą atspalvį jiems suteikia kenkėjų išskiriamos vaškinės apnašos.
Šie gumbai yra eglinių amarų, vadinamų chermesais (Adelgidae), veiklos pasekmė.
Žinoma apie 50 chermesų rūšių. Lietuvoje aptinkamas Žaliasis chermesas (Sacchiphantes viridis) kenkia eglėms, tarpinis šeimininkas – maumedžiai, pušys.

Ankstyvą pavasarį vos 2 mm dydžio chermesų lervos pradeda siurbti eglės pumpurų sultis. Lervos išskiria specialias chemines medžiagas, kurios sutrikdo normalų eglės augimą. Pumpuras neišsiskleidžia į normalią šakelę, o virsta kietu gumbu su kameromis viduje. Vasarą gumbas paruduoja, sumedėja, jo kameros atsiveria, ir suaugę sparnuoti vabzdžiai išskrenda.
Tušti parudavę gumbai dažnai lieka kaboti ant šakų dar ilgą laiką. Eglės šakelė dažniausiai nudžiūsta.