Sermėga – tai tradicinis, senovinis lietuvių viršutinis drabužis, pasiūtas iš storo naminio audinio – milo (veltos vilnos). Šį rūbą (dar vadinamą rudine ar miline) lietuviai vyrai ir moterys masiškai dėvėjo iki pat XX amžiaus pradžios, ypač šaltuoju metų laiku. Šiandien sermėga yra itin svarbi lietuvių tautinio kostiumo dalis.
- Medžiaga ir spalva: Drabužis siūtas iš pilko, rudo, juodo ar balto milo. Kadangi siūlai dažniausiai nebūdavo dažomi, rūbo spalva priklausė nuo vietinių avių vilnos spalvos. Kartais audinį dažydavo ąžuolo ar juodalksnio žieve.
- Ilgis ir forma: Sermėgos dažniausiai siekdavo kelius. Jos būdavo prigludusios per liemenį, o į apačią platėjančios (durtos), nugaroje turėjusios klosčių ar raukinių, kad būtų patogu judėti.
- Pamušalas: Kasdieniai rūbai dažniausiai buvo siuvami be pamušalo.
- Puošyba: Išeiginės (šventinės) sermėgos, ypač moterų, buvo gražiai puošiamos tamsiu aksomu, kailiuku, spalvotomis pynutėmis, siuvinėjimais ar sidabrinėmis sagtelėmis.
- Žemaičių vyrai vilkėjo sermėgas su gausiai rauktais ar klostytais skvernais nugaroje.
- Aukštaičių ir dzūkų sermėgos pasižymėjo savo kirpimo detalėmis, spalvų deriniais ir apvadais, pritaikytais prie likusio tautinio kostiumo dalių.
fotobites.lt
