Juostos persukimo mechanizmas sustreikavęs, tai kol juosta persukinėjama – pro objektyvą ir užuolaidėles šviesos gauna. Diafragma labiau pradaryta būtų – dėmė plačiau išsklistų :)
Čia gi objektyvas iš vidaus matosi = kaip jis gali toks ryškus gautis, kai lęšio iki juostos nebėra? Mistika? Ir dar juosta tuo metu sukasi. Kodėl apvalus objektyvas materializavosi tada? Manau, kad šviesa ateina visgi per korpusą, apšviečia objektyvą ir nuo jo lęšio atsispindi į juostą. Tik reikia, matyt, geroj šviesoj aparatą laikyti. Tausoti tokį įrankį reikia.
Šviesa kaip šviesa – apsiniaukusią dieną :) Mechanizmas užsiveda iš antro karto, per tą laiką spėja vieną tuščią kadrą prasukti. Kažkur tame tarpe šviesa ir pakliūna. Spėjau, kad šviesa krinta pro objektyvą, o blogai užsidariusios užuolaidėlės suveikia kaip kokis tais pinholas. Nors visko gali būt. Taip, mistika :) O įrankį kolegei gražinau, tegu toliau spintoj guli, juostos gaila :)
Šitas keistumas – visai nieko. Bet į kas antrą kadrą fotkyt – prabanga :) O ir ergonomika kai traktoriaus, šaudo baisiai garsiai. Praktinėje gatvės fotografijoje sunku panaudot. Nebent menams daryt :) Jamiau dėl objektyvo – visai įdomus šitas radioaktyvus industar 61, pageltęs labai gražiai buvo :)