"Petra (arab. راء = Butrā) – archeologinė vietovė Jordanijoje, garsėjanti akmens statulomis, išskaptuotomis uolose apie 200 m. pr. m. e. Tai pamirštas nabatėjų miestas, dar vadinamas raudonąja dykumą rože. Uolose iškalti nuostabūs rūmai ir labai daug laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius.
Rausvas lyg rožė ir senas kaip pusė pasaulio amžiaus Petros miestas buvo Nabatėjos karalystės ir Romos imperijai priklausiusios Arabijos provincijos sostinė. Jis įsikūręs teritorijos, kadaise vadintos Transjordanija, pietuose. Tūnodamas kitamus Um el-Bijardos, šis miestas buvo sunkiai pasiekiamas, tačiau tokia geografinė padėtis leido tapti klestinčiu karavanų ir prekybos centru. Pro Petrą driekėsi kelias, jungiantis su Raudonąja jūra. Kiti keliai siejo miestą su Arabija, Tarpupiu (Mesopotamija) ir Viduržemio jūra. Senasis miestas glaudėsi prie kalnų grandinių. Kalnuose nabatiečiai pastatė šventyklų dievams garbinti, pavyzdžiui, Dušarą ir Alatą. Petroje buvo maldos namų (vienuolynų), turgaviečių , du amfitaetrai, daugybė tiesiog uolose iškaltų kapaviečių ir kt. Į gyvenamąją miesto dalį buvo galima įžengti tik iš rytų, išdžiūvusios Siko upės vaga. Kadaise šios upės vandenys akveduku buvo nukreipti į miestą."