Atsibudau.Saulutei pasikėlus virš namų ir stogų .Šalo. Suodini iš kaminų virto dūmai.Spengė tyla . Ir tai kas drumstės sieloje, netiko nei prie raudonos saulės rutulio , nei prie gresmingo dūmų debesies...Kokie mes vieniši tarp dekoracijų...Kartais...
Greičiausiai reikia tik laiko,kad sielos drumzlės nusėstų ant tolimo ir gilaus nuoskaudų dugno ir tuomet gal ta gyvenimo aplinka (vienintelį kartą duota pamatyti,pajausti!) nepanašės į dekoracijas..