Oho, kiek čia pas tave visko! Tiek, kad aš matau jau nebe eilėraštį, o visą romaną, kurį gali ilgai skaityti:) Nežinau, kokia kalba parašei pavadinimą ir atsakinėji į komentarus, ir ar tas "dantiraštis" skaitomas iš kairės į dešinę ar atvirkščiai, manau, kad tavo paveikslą - romaną galiu skaityti "lietuviškai";) Įžanga, kurioje rašoma apie nieką, gal truputį ilgoka, bet juk tai baltosios eilės (čia apie tuščią baltą plotą kairėje, jeigu dar neaišku:)). Vėliau atsiranda kažkokia siužeto linija, greta ir antroji, netrukus išryškėja ir pagrindinis herojus (pagal formas gal greičiau herojė) ir kažkokie smulkesni ir dar nelabai išryškėję subjektai, kol kas dar esantys gerokai virš siužeto. Prasideda pats įdomumas - siužeto linijos pradeda kryžiuotis, vingiuoti, atsiranda vis daugiau veikėjų, tarp jų susidaro meilės trikampiai ar net keturkampiai, tiesiog ore sklando sparnuotos mintys... Darosi įdomu, kaip autorei pavyks visą tą chaosą suvaldyti, nes romanas tiek išsiplėtė, kad jau pradeda panašėti į muilo operą - ir čia staiga viskas nutrūksta. Gal iš tiesų tai buvo TV serialas, kuris galų gale pabodo žiūrovams ar pristigo lėšų ir buvo nutrauktas? Vis dėlto tikiuosi, kad čia tik romano pradžia, ir dar sulauksiu tęsinio... Ar verta laukti, Wilija?:)))
P.S. O pavadinimą galėtum ir išversti, nedaug kas tokias kalbas čia supranta:) Ar ten tilpo visas Kajoko eilėraštis?:))