Miegok, netrukdysiu. Gal taip net geriau. Jei prabustum, negalėčiau tikėtis, kad priimtum mano žvilgsnį, ieškantį švelnumo tavo akyse ramiai, be pykčio. Sakei, jog aš nevertas, jog esu beviltiškas, tik eilinis nerangus garbintojas, tuščiais pažadais ir liaupsėmis pasidabinęs kalbą. Neturėjau progos visa tai paneigti, nebedrįstu į tave kreiptis net švelniausias žodžiais. Žinau, kad galbūt po šio savo poelgio būsiu sučiuptas ir pakartas, bet tebūnie. Bent prieš mirtį patekęs pro langą į tavąjį karališką miegamąjį, mėgausiuos šiąnakt tavo skaisčiu veidu ir beviltiškai svajosiu tave mylėti. Kada nors... J.Č.