Gražiai derini.....
Einu taku, žmonių pramintu, |
Nors praraja kraštuos gili. |
Paslysti - tiek nedaug tereikia |
Ir jau žemyn tu vėl krenti. |
Kasdien mes slystame nekartą |
Vėl įsikimbam ir lipame aukštyn. |
Pasiekę taką atsistojam |
Ir vėl žingsniuojame tolyn. |
Kur veda šitas kelias mūsų |
Ir kur sustosim mes rytoj? |
Štai šito pasakyt negali niekas |
Gal slysim amžiams prarajon. |