Bežiūrint kažkokie tai keisti jausmai aplanko. Neramumas priverčia kaskart vis greičiau klaidžiot šiame rėme, randi vis kažką kito.. Atsiranda įtampa kol galiausiai randi horizontą. Ir viskas atslūgsta. Nū fainai, nū.
o vat jei tokia pati foto būtų padaryta su skaitmenke, niekas į ją net nepažiūrėtų... nepykit už nuomonę, pats esu skaitmeninkas ir turbūt per durnas kad suprasčiau tokį meną, bet nu jomajo, užmeti fotiką ant žemės susiradęs gražius akmenukus, pykšt ir viskas... neatrandu nei minties nei ką parodyt norėta, horizontas skeltas tiesiai per vidurį, o straipsnyje labai įdomiai apie tai parašyta, kad neišryškinamas nei vienas objektas (dangus, žemė)... na ką padarysi, dar per jaunas ir neperpatyręs aš fotografijoje kad suprasčiau tokį stiliu... (jaučiu nuo pinholistų brolijos dbr kaip reikiant pasirinksiu minusiukų)