Išgirsk kaip banguoja silpni pušų kamienai,
kaip žolės akys blizga deginamos saulės šypsenos,
kaip sušalę ir pikti spygliai drasko vėją,
kaip Vorai groja bliuzą savo surištoms aukoms,
kaip kalnas klaikiai bijo naktį likti vienas..
Įsipilk į taurę, išgerk. Jauti kaip degina ?
Nesipriešink, tegu liejasi gilyn. Nebijok, tai tik muzika.
Ji pateks tau į kraują, į smegenis, limfmazgius ir plaučius,
Kvėpuosi dažnai ir sunkiai, širdis bildės, akys drebės,
Jausiesi silpnas ir senas, sunkus, trapus ir nereikalingas,
Padėsi savo sušalusią galvą ant žolės, kvailai nusišypsosi ir imsi dainuot,
Akių kampučiai sušlaps - paliks tave ji, ištekės žolėn. Namo.
Tik per vėlu bus jau gyvent, nes laikas ištekės iš tavęs kartu su ja - su muzika..