Vestuvių fotografijoje apstu keistų tradicijų, į kurias dažniausiai esu linkusi neįsivelti. Pvz. įprotis kantriai fotografuot visus svečius, sustojusius po du. Vis manydavau, kad prasmingiau sugaut akimirkas. Bet štai. Kolekcija, viena brangiausių man šiais metais. Svečių portretai.
Vasaros pabaigoje mane įteikė dovanų jaunavedžiams. Islandas Stefanas vedė lietuvaitę Rosaną ir iškėlė smagią giminės puotą atokiuose Islandijos Vestfiorduose. Kelias dienas skraidino, džipu vežė per kalnus, o aš nusiteikiau būti geriausia dovana ir dieną/naktį nenuilsdama fotografuoti. Nes Islandija – nereali.
Tačiau fanatiškas mano nusiteikimas buvo nuslopintas:) Pusvalandukas kalnų bažnytėlėj vakarop, dar pusvalandukas lietingo kelio iki šventės vietos kaime, o tada visi susislėpė viduj. Štai tiek. Iš lauko pažiūrėsi – daržinė, aplink tik nuo lietaus pažliugęs gruntas, ir tolumoj likusi Islandijos grožybė. O viduje – akibrokštas. Manieringais klasikinais baldais ištaisyta salė. Tačiau tamsu – gelbėtų tik blykstė, sausakimša ir visi sėdi prie stalų. Atsimenu, kaip tą akimirką nusviro rankos:) Mano numylėta Islandija, o aš tokioj kūrybinėj aklavietėj, kaip dar niekada anksčiau nebuvau pakliuvus.
Ir tada pati save „užkūriau“ (visgi dovana:). Kontrastams atsakiau kontrastais ir nusinešiau grakštų raudoną suolelį laukan – tiesiai ant nulijusio kelio, su vaizdu į Islandijos grožį. Tada po vieną, po kelis ėmiau viliot svečius paskui save. Ir tos pora valandų, iki visai sutemstant, padovanojo man ypatingo kūrybos malonumo.
Į mano susikurtą paveikslėlį įlipdavo nuostabiausi žmonės. Jie įsitaisydavo taip, kaip jiems patinka, ir kiekviena jų išvaizdos detalė, kūno padėtis, tarpusavio ryšys sekė jų istorijas. Senelis, sunkus nugaroje, bet žvilgsnyje šviesus, prasitarė, kad prie jo staliuko pasodino žavią jauną damą – o... kad aš žinočiau, kaip jis jaunystėje mokėjęs rėžti sparną... Senelį ant suolelio pakeitė graži brandi pora – Jis išdidžiai išsitiesė visu ūgiu, sutikrino visas sagas ir rūpestingai prie savęs priglaudė Ją: ir pasididžiuodamas sakė, kad rytoj jų santuokai bus jau 40 metų. Po akimirkos islandiečius pakeitė lietuvaičių pora – Jai patinka vilioti, Jam patinka jauna vilioklė žmona – tik smailiakulniams netikęs islandiškas gruntas, et... vestuvės... Po jų į suoliuką įšoka jaunesnis broliukas ir vylingai šalia susirango sesutė – atskirt nesunku, - buvusių herojų vaikučiai... Įspūdinga vyresnė ponia sukuria aplink save aristokratišką dvasią – pasirodo, jaunystėje ji buvo tikra šių fiordų slidinėjimo karalienė... Trys dukterėčios – o!.. kaip jos norėtų būt tokios pat gražios, kaip jaunoji dėdės žmona... ir pavyzdingai pagal ūgį išsirikiuoja portretui...... ir t.t. t.t.:)
Štai taip Islandija apdovanojo ne savo įstabia gamta, o žmonėmis. Pažintimis ant raudono suolelio:)
![]() |
||
Atgaukite pusę išlaidų užsakydami šiuos gaminius. | ||
Fotoknygos |
Fotožurnalai | Greita knyga |
![]() |
![]() |
![]() |