Pakeliui iš Varėnos į Vilnių stabtelėjau šalikėlėje prie ežero. Pagalvojau, kad labai retai taip atsitinka. Vis nesiryžtu sustoti ten kur gražu ir padaryti keletą, galbūt, sėkmingų nuotraukų. Kažkoks tinginys, drovumas ar nepatogumo jausmas ragina važiuoti toliau, nestabdyti eismo, nepasirodyti keistuoliu iššokančiu su fotoaparatu iš staiga sustojusio automobilio. Galva tuomet būna pilna 100% pasiteisinimų nestoti, bet va šį kartą prisiverčiau tai padaryti. Labai norėčiau kad pavyktų ir kitą kart.
Nuotraukos šiaip sau. Darytos paskubomis. Be aiškios vizijos ir nusiteikimo. Tačiau vis šis tas po tokių vidinių prieštaravimų.
Nors jei prisiminus kokio velnio aš ten stojau, man į akį krito pažliugusio ežero ledo raštai. Jie taip viliojančiai atrodė iš pravažiuojančio automobilio, bet ne taip įspūdingai iš jo išlipus. Visko pasitaiko. :)