Gintare labas. Aš kaip tik tas senas pirdyla, kuris tau nori papriekaištauti kodėl trusikėlių nesimato... Nes šitas tavo kūrinėlis man labai susišaukia su impresionistų darbais. Kadangi čia aš įžiūriu tokį gan retai taikomą fotografijoje 'reikaliuką" kaip nuotraukos gylio perteikiamą ne šviesops saruto stiprumo mažėjimu, o vienas už kito einančiais plokščiais objektais: žr. –kažkoks kailis papačioje> užtiesalas>atlošas>siena. Iš pažiūros atrodo šūds ir niekas, bet visa šių, vienas po kito einančių, ojektų plokštumų visuma ir kuria kūrinio gilumą. Čia mums nepateikei aiškiai išreikšto šviesos srauto ir jo šaltinio, nes nepagaunu iš kur ištikrųjų ateina šviesa. Toks įspūdis, kad ji – ta šviesa– mergina. Stalinė lempa šiuo atveju tik dekoro elementas, savo kojos bumbulų šaltu metalo blizgesiu, nurodanti mums vyrams į tai, kas ištikrųjų yra kojos. Nesipriešnu jų žavingumui, kaip ir tai baldo atlošą paryškinančiai, vigiuojančiai, juodo apvado linijai, kurią taip mėgo impresionistai paryškindami atskiras daiktų detales. Apačioje , ant grindų vingiuoja aštriau, kur Ji sėdi – kaip ir turi būti – vingiuoja švelniau, atlošas vėl vingiuoja kitaip, bet visos daiktų linijos vingiuodja ir tuo vingiavimu užtikrina šio kūrinėlio vaizdo bendrumą, nes nuveda mano žvilgsnį į Ją– padaužą. Tik ta stalinės lempos debiliava koja... Bet tiek to... Apie jos reikšmę jau rašiau....