Labai patiko :-)
Prieš imant medų yra įpučiama šiek tiek dūmų per laktą ir laukiama apie 10-15 min. Tai daroma tam, kad pajutusios pavojų (gaisras!!!) bitės puola valgyti savo medaus, o prisivalgius joms yra sunkiau susiriesti ir įkasti bitininkui. Dumai taip pat jas siek tiek apsvaigina.
Iškopinėtų korių negalima palikti prie avilio, nes tai gali pritraukti bites iš kitų avilių. Surinkusios medų, jos pradeda ieškoti dar medaus ir pradeda lysti į avilį. Jeigu bičių “plėšikių” yra daug, avilio sargybiniai nebegali apsaugoti avilio ir “plėšikės” patenkja į vidų, ko pasekoje gali būti išpjauta visa šeima ir išneštas visas medus. Bitės paragavusios svetimo medaus, dažniausiai taip ir lieka “plėšikėmis”
Bitės “žvalgai” radusios tinkamų žiedų, informuoja apie tai kitas bites: grįžus į avilį duoda paragaut parnešto nektaro ir brėždama ant korio tam tikro ilgio ir krypties liniją, nurodo iš kur jis parneštas. Tokiu būdu kitos bitės tiksliai atras nurodytą vietą.
Per gyvenimą bitė prineša 1/12 arbatinio šaukštelio medaus.
Bitės žemėje gyvena apie 23 milijonus metų, o žmogaus pėdsakai ne senesni kaip 6 milijonai metų.
Bitės pagamindomos 0,5 kg medaus, nuskrenda kelią, tolygų 3 apskritimams aplink žemę.
Bitės 1-am kg vaško pasigaminti suvartoja 3 kg medaus ir 1 kg žiedadulkių.
Iš 1 kg vaško bitės pasiuva korį, kuriame galima sutalpinti 36 l vandens.
Bičių medų galima išlaikyti daugelį metų. Laikui bėgant jis kristalizuojasi, bet sudėtis praktiškai nekinta.
Be galo paslaptingas ir nepakartojamas gyvūnėlis yra ta bitė…