Kalbininkams: ×bìškis sm. (2) Šv, Sv žr. biskis: Jau bìškis rugių teliko kulti Pn. Leisk man bìškį pailsėti Žg. Duok man bìškį duonos Dsm. Kumelė biškį suklupo JD856. Su tuo biškiù nieko neužkiši Grg. Spustelėjo širdį biškeláitį, ir mirė senis J. Vakar jis biškutė̃lį buvo įkaušęs Ds. Biškučiùką daugiau įpilk pieno, su tiek nepavalgysiu Rm. | Einu biškį (trumpam) į miestą Jrb. ^ Dėl to biškelio nebus iš kelio Sim. (www.lkz.lt/startas.htm)
Besidomintiems Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas:
"Ar galima vartoti žodžius: „biskis“ („biskelis“, „biskutis“ ...); „biškis“ („biškelis“, „biškutis“ ...)?
Tai nevartotinos svetimybės. Todėl ne biskis, biskelis, biskutis ...; biškis, biškelis, biškutis ... , o truputis, truputėlis, trupučiukas, mažumėlis. Žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą."
Laaabai šauniai pagauta. :) Gyvas kadras ir kalba gyva - pavadinime. Taisyklės ne visur būtinos. Manau, kad nereikia nusausinti šnekamosios kalbos - ar ji skilda iš lūpų, ar rašoma internete. ;)