Rūkorius. Vaikščiodamas po arabišką mediną, tarp tūkstančio pirkėjų ir pardavėjų, netikėtai pamačiau šį žmogų. Jis vienintelis nieko nesiūlė, nieko nepirko ir nieko nepardavinėjo, tiesiog sėdėjo ramiai ir rūkė, rūkė ir dairėsi į aplinkinius. Vietinis rastamanas, tik pasenęs – pamaniau, o gal koks buvęs spekuliantas išėjęs į „pensiją“ ir medituodamas prisimenantis savo jaunas dienas, kai apgaudinėdavo turistus. Padariau kadrą ir nupėdinau toliau. Grįždamas atgal, po kokios valandėlės, mačiau jį vis dar tebesėdintį ir rūkantį, ir stebintį aplinkinius...