Paskutinį rugpjūčio savaitgalį Pakutuvėnuose vyko meno festivalis "Pakūtos dozė". Jame mokėmės ir cianotipijos :)
Pasibaigus savaitgaliui tvarkiau cianotipijos užsiėmimų patalpas ir radau už stalo užkritusį vieną popieriaus lapelį nuteptą chemikalais. Įsimečiau jį tarp savo popierių ir pamiršau.
Neperseniausiai (t.y. praėjus beveik mėnesiui po stovyklos) kažko ieškojau stovyklų dokumentuose ir atradau šį lapelį. Chemikalai jau buvo tapę šviesiai samaninės spalvos. Kadangi lauke dar švietė saulė (apie 17 val.), nutariau išbandyti ir šį lapuką :)
Uždėjau pirmą po ranka pasitaikiusį negatyvą, stiklą ir išnešiau į balkoną. Padėjau ant skalbinių džiovyklės.
Paskui gaminau vakarienę, tikrinau vaikų namų darbus ir visiškai pamiršau apie savo cianotipinį eksperimentą.
21 val. išėjau į balkoną parsinešti skalbinių ir pamačiau vis dar tebesiryškinančią cianotipiją!!!
Parsinešiau į kambarį ir garsiai sakau: "ech, gaila, teks išmesti, vis vien net kontūrų nesimato".
O mano vaikas (
www.efoto.lt/user/mantukas) sako: "negalima išmesti, duok, aš išplausiu".
Prisipylė dubenį vandens, atėmė iš manęs tą lapelį ir ėmė skalauti. Po gerų 15 minučių kviečia mane.
Tikrai apstulbau pamačiusi rezultatą :)