Va kaip gražu. Ir nieko čia trint nereikia. Aš tik kadruočiau kitaip - dangaus pamažinčiau, o priekyje sniego gabalą palikčiau (tiek, kiek dabar dangaus), kad į miestelį būtų galima pažvelgti lyg iš toli. Bet čia vien mano nuomonė, aš savo nuotraukose mėgstu būti atitolusi nuo objektų (tarsi aš nesusijusi, lyg stebėtoja).
Mintis....... :) Bet šiuo atveju arti tik lygus sniegas, o dangus dinamiškas. Labiau pamilau dangų.
Etc. (išsitrynęs) 2012.03.23, 14:27, rašė:
ir teisingai. Dar variantas - pakabinti namelius tarp angaus ir žemės - po vienodai palikti sniego ir dangaus. Taigi variantų begalė, o viskas priklauso tik nuo fotografo ketinimų. Fotografija apskritai subjektyvus dalykas, niekas neduos neva gero patarimo. Čia, kaip ir meilėj, svarbiausia - savas jausmas. :)
:) - gerai čia apie meilę... Bet jei tik savas jausmas, tai anonizmas. Man patinka ir partnerio jausmai. Taigi ačių až dėmesį ir komentarus :) . Laukiu ir daugiau - ir ypač pastabų.
Etc. (išsitrynęs) 2012.03.24, 00:50, rašė:
O kaip tada su "mylėk savo artimą kaip pats save?" Vadinasi, Biblijoj ką - neteisingai apie tą meilę sau? Na, tiesiog neištvėriau nereplikavusi, nepykit. :)
Iš visų, bent jau čia sukeltų mano nuotraukų, - šiai buvo skirta mažiausiai dėmesio. Pabundi ryte- pažiūri prolangą - nufotkini. O kitur stengiesi, ieškai modelio, reguliuoji lempas..... ir šūdas gaunasi...