Šiais metais Vasario 16-tosios iškilmių metu per tylos minutę minint žuvusius už Lietuvą pirmą kartą gyvenime tokia proga apsiverkiau. Galvoje skambėjo ne Tautiška giesmė, o paauglystės laikų daina:
Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?
Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?
Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?
Kodėl šios dainos žodžiai tokie aktualūs pastarąjį šimtmetį? Kodėl niekas nepasikeitė po pirmosios Vasario 16-tosios? Kodėl tas „džiaugsmingas rytojus“ taip ir neateina, nors tauta nuolat eina „per kraują ir skausmą“?..
Vardan ko mano senelis stojo į Šaulius, kovojo, buvo ištremtas ir mirė Steplage, Lietuvoje palikęs keturis mažylius ir nėščią žmoną? Vardan ko aš, dar paaugliukė, nešiojau trijų spalvų apyrankes, buvau kviečiama „ant kilimėlio“ pasiaiškinimams, vardan ko su draugais varydavome tėvus į neviltį ir 1991 metų sausį kiauras dienas ir naktis leidome budėdami prie LRT, Parlamento, TV bokšto, spaudos rūmų?.. Vardan ko, jaunatviško užsidegimo vedami, vieną naktį prie TV bokšto lindome kone po tankais skanduodami „Lietuva bus laisva!“
Laisva nuo ko? Laisva vardan ko?
Vardan to, kad savo vaikų sulaukusi tapčiau galvos skausmu valdantiesiems ir pašalpų prašytoja socialinės rūpybos skyriuje? Be jokio orumo, be jokios pagarbos, vardan duonos kąsnio vaikams...
Vardan to, kad paskutinį kartą apsikabinčiau emigruojančią užsienin brolio šeimą, o paklausus „kodėl“ išgirsčiau atsakymą: „Dėl to, kad mano vaikai turėtų normalų gyvenimą“. O praėjus metms sužinočiau, kad mano vienintelis brolis smarkiai sužalotas statybose ir staiga suvokčiau, kad jo tikriausiai daugiau niekada gyvenime nepamatysiu...
Ar vardan to, kad mano mama sulaukusi gilios senatvės, savo elgetišką pensiją paliktų vaistinėje ir verkų: „Iš ko jūs, vaikai, mane palaidosite...“
Vienos šeimos istorija – tokia pati kaip ir tūkstančių kitų Lietuvos šeimų...
Vardan ko žuvo seneliai, kovojo tėvai, dalis mūsų aukojo savo paauglystės ir jaunystės metus, gavę „neigiamus įrašus asmens bylose“ ir praradę galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose bei gauti solidžius, gerai apmokamus darbus?
Ar vardan saujelės Išrinktųjų? O kitiems – „kraujas ir skausmas“ bei iliuzinis gyvenimas „dainų/šokių šou“ per TV ir įspūdingi reginiai švenčių proga?..