Taigi esant visai atvirai diafragmai ir šio kadro atveju yra visiškai kitas stilius, ir kita vizualinė filosofija. tad to lyginti net negalima. O pasirinkimas visada autoriaus rankose.
Neturiu net pasiteisinimo,kodel nedariau atviros diafragmos,gal todel kad sitos nuotraukos buvo padarytos spontaniskai,kai atsiskyriau nuo grupes,ir ibeges i mokykla neatsilaikiau nenupaveikslaves mokynio,kuris uz bausme buvo paliktas klaseje pertraukos metu.Vaikas labai nustebo ir apsidziauge pamates baltaodi,su fotoaparatu,o ir as negalvodamas,nustates tinkama apsvietima spustelejau ant suterio,ir vel issmukau pro duris:)Aciu uz patarimus,bandysiu portretus paveiksluoti su atvira diafragma,kad isvengciau klaidu.
Rolandai, svarbiausia neužsikrėsti neteisingų mąstymu. Portreto žanras turi daug stilių, konsepcijų ir srovių. Jūsuų atveju tai socialinis portretas, arba reportažas, hronika... Jei paklausytumėte ir viską užmuilintimėte - parodytumėte visišką nenuovokumą ir begalinį poreikį sekti prastomis klišėmis. Fotografija tai informacijos šaltinis pirmiausia. O jei jums norisi reklamuoti muilą - manau - esu įsitikinęs, kad tai su fotografija mažai ką beturi bendro ...
Didelis jums Aciu uz patarimus,uzsukite dazniau,ir duokite daugiau kritikos.Labai noriu ismokti paveiksluoti portretus,bet tai yra mano silpnoji puse....
smagu, kad dalinatės šiais įdomiais kelionės vaizdais, ir tikrai sutinku, kad fotografuojant netikėtus ir spontaniškus dalykus, svarbiausia lieka pati dokumentika. O visi kiti techniniai dalykai ateis su laiku, su patirtimi, daug kas jau eis automatiškai. Šitame portreto darbe aš bandyčiau kirpti viršuje šviečiančią dėmę, kad ji taip nekonkuruotų su berniuku :)) Ir grindų neblurinčiau, jos ten visai geros ;)