Tik kontūrai prisiminimų
ryto erdvę suraizgo...
Migla, pilkasis anonimas,
kyla,
ir liūdesys neišsisklaido...

 380 (+0)

• Andrej123: Įdomus kadras :)
• vvalentina: Fainai ;)
• vh_xyz: Labai patiko
• Geraldas: Gražu,patiko
• JMB: Sveikinu į srautą gražiai
• žiema: Kas yra mūsų gyvenimas?-Tik
• Bobulė: ... ir dabartis :)

• 
  Andrej123 

    2012.10.23, 12:04, vertino: Gerai, , rašė:

  Įdomus kadras :)
   

   
• 
  vvalentina 

    2012.10.23, 12:42, vertino: Gerai, , rašė:

  Fainai ;)
   

   
• 
  vh_xyz 

    2012.10.23, 17:16, vertino: Gerai, , rašė:

  Labai patiko
   

   
• 
  Geraldas 

    2012.10.23, 17:57, vertino: Gerai, , rašė:

  Gražu,patiko
   

   
• 
  JMB 

    2012.10.23, 20:44, vertino: Gerai, , rašė:

  Sveikinu į srautą gražiai atėjus :)
   

   
• 
  žiema 

    2012.10.30, 10:11, vertino: Gerai, , rašė:

  Kas yra mūsų gyvenimas?-Tik prisiminimai ir dar viltis.
  Labai gražus darbas.
   

   
• 
  Bobulė 

    2012.10.30, 11:46, rašė:

  ... ir dabartis :) Džiaugsmas kiekviena duota gražia akimirka. Su prisiminimais vyksta labai įdomūs procesai. Pastebėjau, kad einant laikui, jie kažkaip transformuojasi, pakrypsta į vieną ar kitą pusę, kažkas primirštama, o kažkas išryškėja. Šaunu, kai žmonės visą gyvenimą rašo dienoraščius. Tuomet tuos prisiminimus po kažkiek metų galima pasitikrinti. Gal jauniems žmonėms sunku patikėti, bet kartais prisiminimai lieka neryškūs, tik kontūrai jų, ar detalės... Ir tai sukelia praradimo jausmą.
   

  1.4

Jūsų komentaras