Šiąnakt, pievelėje ar darželių pakraščiuose, šalia parkų takelių, ir kitose panašiose vietose garantuotai išlys naktiniai sliekai, riebūs kaip pančiai. Aš rimtai, naktys dabar šiltos, pas mane praitą naktį ant tako plytelių tysojo... tik jie labai vikrūs ir jautrūs. ;))
Aš tai jau sugalvojau kaip Dianos baimę parodyt, betgi jai per mažai įdomumo. Karvių ir aš labai bijojau kažkada. Ir dar dviejų dalykų: elektros ir zaporožiečių. O nuo to mielo pasisveikinimo tai tiesiog širdis apsalo.
Neina įtikint?....Kerus, tik kerus, Bobule, pasitelk.....:))) Ale gi įdomus Tavo baimių rinkinys....:))) Džiaugiuosi, kad apsalo....tik gal nuo to, kad per vėlai pastebėjai?....Gerai ji į koliorą įsirašo, suprantu, kad galėjai ir priminti uodegą...:)))
Kur dabar zaporožietį rast? O seniai labai seniai brolis turėjo tokį kupriuką. Ir sodybą už ganyklos. O ganykla aptverta elektriniu piemeniu. Buvau jau įkalbėjusi save, kad kvailos tos baimės... Purpsim tuo zaporožiuku per ganyklą traktoriuko išvažinėtomis vėžėmis... kažkoks dundesys, kaip filmuose apie indėnus. Žvilgt atgal - ogi koks 20 karvių paskui zaporožiuką šuoliuoja. Kvailės neskiria zaporožiečio nuo traktoriuko, vežančio vandenį į ganyklą. Paspaudė gazą ir jos paspaudė... O priekyje - vietoj vartų užkabintas elektrinis piemuo. Reikėjo spėti atkabint, prašokt ir vėl užkabint, kad karvių armija neišlėktų...
Argi buvo zaporožiečių laikais elektriniai piemenys???....Nu jooo....gražiai čia sukomplektavai savo baimes, Bobule... Nei pridėsi, nei atimsi..... Bet laikykim, kad tai - vienkartinės baimės...kaip nosinaitės...išmetei ir pamiršai.... :))...juolab, kad dabar jau taip ir nebesusikomplektuotum....sąlygos pakito....
Tokį grožį po kojom išvydus-tai visiškai manau nenuostabu ir susipainiot-) Esu miške prie kojų pamačius tokią metalo spalvos susirangiusią...tada kalbos dovana ir judėjimo džiaugsmas buvo dingę-)))