Kiekvienas iš mūsų pamastykime apie savo gyvenimą, nuveiktus darbus. Paradoksalu, tačiau šiais laikais mūsų pastatai didesni, bet mažesnės bažnyčios,platesni keliai, tačiau siauresni požiūriai. Mes išleidžiame daugiau, bet turime mažiau, mes perkam daugiau, tačiau džiaugiamės mažai. Mūsų namai didesni, tačiau mažesnės šeimos, daugiau patogumų, bet mažiau laiko. Mūsų moksliniai laipsniai aukštesni, bet žodžiuose ir darbuose mažiau prasmės, daugiau žinių, bet mažiau teisingumo, geresnė medicina, tačiau mažiau sveikatos. Mes geriam per daug, rūkom per daug, nerūpestingai išlaidaujam, juokiamės per mažai, vairuojam per greitai, keliamės per vėlai, per mažai skaitom, per daug žiūrim TV, retai meldžiamės, esam per daug pavargę ir pikti, kalbam per daug,mylim per retai,nekenčiam taip dažnai. Mes išmokome kaip pragyventi, bet ne gyventi. Mes išvalėm orą, bet užteršėm sielą. Užkariavom kosmosą, bet nebepažįstame vidinio pasaulio.Daugiau rašom, bet mažiau išmokstam. Daugiau planuojam, mažiau įvykdom.Išmokom skubėti, bet nebemokam palaukti. Tai neįtikėtinų pelnų, bet lėkštų santykių laikai. Mūsų namai išpuošti ir patogūs, bet juose nėra namų šilumos. Didinam turtus, bet mažinam vertybes. Ateis diena kai būsūme visi lygūs.
Dėkui Aleksandrai kad apsilankėte.Norejau įmponuoti preliudiją apie gyvenimą. Todėl priimkime gyvenimą kaip dovaną mums kartą duotą. Kaip gurkšnį kaitroje vandens, ne tiek švaru, ar drumzliną, Ar tyrą, ar surūstėjusį.Priimkim ir džiaugsmą tartum dovaną, kaip poilsį, kada pečiai pavargo. Kaip vakaro atodūsį ir paskutinį spindulį, kai lūžta jis perpus pavirsdamas vaivorykšte. Ir skausmą tarsi dovaną priimkime kai, rodos, veržiasi po kojom, ir rodos,neišlaikys širdis,priimkime, nes mūsų dienos trumpos ir jos praeis."
Dėkoju ''Vargonijau'', manau visi filmai,tame tarpe ir siaubo , duoda nemažai peno mūsų vaizduotei. Ir kiekvienam iš mūsų supratimą su kokia misija mes čia....