Žinai, tinka čia man ta plsatikinio rėmo vertikalė. Vadovaujantis priešpriešos principu, gerai pabrėžia kojos dešnės pusės linijos grakštumą. Pati vaza taip pat atkartoja kojos liniją. Džiovintų gėlyčių šiurkštumas sutampa su anapus lango šiurkštumu. Vertikalią kadro kompoziciją ir begėdišką žvilgsnio judėjimo kryptį į viršų irgi pateisina vertikalios linijos anapus stiklo, todėl ir pasistiebimo įtampa pasiteisina. Net horizontalus brūkšnys apačioje reikalingas tam, koketiškam, logo atskirti :) (žr. į kojytės koketiškumą). Net jo sutaptis su anapus lango esnčiu "brūkšniu" irgi yra teisnga nuoroda į perspektyvą. Bet labiausiai patinka stiklo kuriama iliuzija, ten, anapus, tam, irgi stovinčiam ...– kaip skoma: "Ne tau, Martynai, mėlynas dangus, ne tau berneli mėlynas dangus...". Paguoda tik tai, kad ir jis turi progą :).., o juodai-baltas sprendimas nuoroda, kad ne tik nuotraukytė, bet ir kojytės klasika. Parodinis darbas. Sveikinimai.
Aiškumas? :))) Dėl vaizdavimo... vaizduoti galima viską, ką tik nori, nesvarbu kiek tai aišku... Nelabai supratau Jūsų komentarą :) Gal galėtumėte plačiau?