Jaunimo savaitė Briuselyje

Vieną vėlų vakarą pažiūrėjau į savo „deadline‘ų sąrašą“ ir pamačiau, kad liko pora valandų nusiųst darbą nuotraukų ir video konkursui. Iš patirties žinojau, kad per naktį video susukt neįmanoma, todėl nusiunčiau nuotrauką. Mažo dydžio, nes tingėjau archyve ieškot didesnės.

Praėjo pora savaičių ir gavau laišką, prasidedantį „Brangus dalyvi...“. Užpildžiau milijoną klausimų apie vizas, skrydžius, surašiau visus savo duomenis ir lietuviškai mąsčiau, kad kažkas kažką supainiojo.

Vis dėlto, kartais sekasi (tiesą sakant, man sekasi dažnai, jau pradedu bijot, kad tuoj bus atvirkštinis procesas). Laikas bėgo greitai, mokslo metai dar greičiau, nes pirmą vasaros dieną turėjau būti kažkur Briuselyje.

Namie bent tris valandas kankinausi prie kompiuterio, kol sužinojau, kad man negalima užsisakyti pigaus hostelio. Viešbutį gal ir galima, bet brangu. Briuselis – brangus miestas, ypač centre. Pamaniau, kad nieko tokio, nakvosiu oro uoste (nakvynei oro uoste kažkodėl nėra amžiaus apribojimų).

Skristi vienai buvo puiku, niekas nezyzė dėl pamiršto paso ar penkiais kilogramais per sunkaus bagažo. Tačiau įsivaizduojamas nakvynės oro uoste smagumas labai greitai dingo, kai supratau, kad arba miegosiu su neaiškia knarkiančių vyrų kompanija, arba ant vienintelio laisvo (metalinio!) suoliuko. Pasirinkau pastarąjį, nes tikėjausi, kad žmogžudystės atveju manęs atbėgs gelbėt šalia esančios „Starbucks“ kavinės vyrukai. Vis dėlto, jiems bėgti nereikėjo, o per 14 valandų, praleistų oro uoste, išvaikščiojau visus aukštus, klausiausi rėkiančių turkų (nemėgstu būti šalia, kai kas nors pykstasi, bet negalėjau palikti savo kieto metalinio suoliuko). Vėliau sekė gulėjimas kažkur prie sienos. Tiesą sakant, juokinga, nes kiekvieną kartą pabudus su manim pasisveikindavo dar koks nors nelaimėlis, laukiantis ketvirtos ryto skrydžio.

Kai ryte pagaliau atsakiau į žinutes ir nusileidau į arktinės „šilumos“ traukinių stotį, pasidaviau belgų valiai ir ėjau ten, kur jie sakė eit. Po pusvalandžio buvau prie viešbučio, kaip tikra Briuselio gyventoja, rankoje turėjau neatžymėtą metro bilietėlį (bauda „tik“ 80 eurų, nesuprantu, kodėl jo nepažymėjau). Viešbučio vieta puiki, tarp dviejų metro stotelių ir prekybos centro, maždaug kilometro atstumu nuo pagrindinės senamiesčio aikštės ir katedros. Visa gatvė – prabangių kostiumų, suvenyrų ir alaus parduotuvių, kazino, sex shop‘ų ir girtų turkų mišinys su MacDonald‘u priešakyje.

Viešbutyje buvau kaip Džeimas Bondas – padaviau pasą ir ėjau į kambarį, kurį man užsakė Europos komisija. Tenka pripažinti, pinigų jie nešvaisto - viešbutis prabangus buvo gal prieš 50 metų, per kuriuos niekas nepakeitė išmušto koridoriaus lango ir močiutės, ruošiančios pusryčius (vis dėlto, paskutinę dieną langą pakeitė, turbūt dabar močiutės eilė). Viešbuty buvo nesibaigiančios linksmybės, nes kambarys turėjo vieną raktą, o aš, rumunė ir austrė niekaip nesugebėdavom jo viena kitai perduoti. Dvi naktis iš trijų beveik miegojau koridoriuje.

Ėjom į visus įmanomus koncertus ir muziejus, vaikščiojom naktinėm gatvėm, bėgom nuo girtų turkų, pirkom triufelių rinkinius, kalbėjom iki ketvirtos ryto, rinkom nemokamus suvenyrus, bandėm nepasiklyst metro ir per tris dienas pagaliau išmokt vieni kitų vardus (pasirodo, mano kambariokė Sofie iš tikrųjų buvo Sara).

Buvau vienintelė lietuvė (bulgaras aiškino, kad jo kambaryje gyvena lietuvis Matis, bet, kai pastarasis paryčiais pagaliau grįžo į viešbutį, sužinojau, kad jis latvis). Festivalio dienomis prie parlamento rinkosi žmonės iš maždaug trisdešimties valstybių. Nerealu jausti, kad kažkas dėl manęs užsakė skrydžius, viešbutį ir lyg slapta manim rūpinosi. Nesvarbu, kad telefonas netilo nuo žinučių. Lygiai taip pat nesvarbu, kad visi trys skrydžiai vėlavo, o vienos Baltijos tautos atstovai mane iš karto išprašė sėsti į kitą vietą ir kiekvienas bent po tris kartus eidavo per visą lėktuvą nusilengvint ir paprašyt n-tojo nemokamo alaus.


 1174 (+1)

Komentarai
Turinys
  • D
    D 
      2013.06.09, 17:31, rašė:
    niekada nereikia girtis nes buna taip kad ta laime greit dingsta nepastebejus
  • Gabija_
    Gabija_ 
      2013.06.09, 23:27, rašė:
    Niekas ir nesigiria :) noriu, kad ir kiti žmonės, gebantys nors kiek fotografuoti, nebijotų parodyti savo nuotraukų konkursuose. juk verta! :)
  • Dianna
    Dianna 
      2013.06.09, 17:54, vertino: Gerai, , rašė:
    26 man labai įdomi:)
  • Gabija_
    Gabija_ 
      2013.06.09, 23:28, rašė:
    ačiū :) laukėm biso
  • Algeronz
    Algeronz 
      2013.06.09, 23:30, vertino: Mėgstama!, , rašė:
    Liuks
      www.fotobites.lt nuolaida fotoknygoms, albumams, fotožurnalams galioja iki gegužės 1 dienos.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti
Apie Gabija_
Gabija_
 
Gabija

gyvena: Vilkaviškio r    amžius: 28    Daugiau >

Atsiprašome, NERODOMA
- dabar tinklapis pernelyg užkrautas :/