Ir buvo pavasariai, buvo jaunystė...
... Ir buvo draugais nepažįstami žmonės,
Ir gyslomis verdantis kraujas sroveno,
Kaip tau - buvo artimos visos kelionės,
kaip tau - buvo seklūs visi okeanai...
...Kaip tu - aš turėjau nenuoramą širdį,
Kaip tu - aš be galo bijojau pasenti.
Kaip tu - aš be galo bijojau numirti...
Norėjau gyventi, gyventi, gyventi!
(V. Palčinskaitė)