Jausti*

1922 (+0)

Vertinimas75.5

Komentarai

Turinys

Axe: Aš gal palikčiau
Dianna: Nukirpus
D: Daugiau nebus. dėkui kad
Salsa: Stipru(aš apie jausmą)
Svečias: Patinka objektų panašumų
D: dekui kad lanketes daugiau
Svečias: Ką čia nusišneki daabar
D: daugiau nebus ner ko cia
Atniro: Man patiko
D: dekui kad lanketes daugiau
Svečias: Patinka! :)) labai!
D: dekui kad lanketes daugiau
D: Balsuotojas, balso svoris

Axe

2013.08.14, 16:10, rašė:
Aš gal palikčiau *kvadratą*, bet čia *asmeniškai* :)
O darbas labai patiko

Dianna

2013.08.15, 22:38, rašė:
Nukirpus kairės...Pritarčiau:)

D

2013.08.15, 22:56, rašė:
Daugiau nebus. dėkui kad lankėtės

Salsa

2013.08.14, 21:39, rašė:
Stipru(aš apie jausmą)

Albertas K (išsitrynęs) 2013.08.16, 10:35, rašė:
Patinka objektų panašumų ritmika (vadovaujantis atitikties principu) plaukai –žolė, todėl toliau, vadovaujantis tuo pačiu objektų lyginimo principu –taip vadinama analogija, taikant tokį patį lyginimą: 1) pilkuma – (kairėje) Jos mintys, 2) žaižaravimas (dešnėje) – gyvenimo įvairovė ir 3) stulpas per vidurį, (Kodėl jis čia toks svarbus, kad net per kūrinio vidurį?) Gal jis dalija savo paties susikurtą ribą tarp realybės džiaugsmo (dešnėje) ir liliuzijose pilkumos – svajonių pasaulyje. Visa laimė, kad panelė dar gyvenimo džiaugsmo pusėje, nes veidu į... taip mąsto žiūrovas žiūrėdamas į Dovilės kūrinį. Dabar Dovile pamatyk vaizduotėje, kaip viskas atrodytų jeigu tavo sukurtas personažas būtų nugara į šviesą ir veidu į pilkumą. Turėtum jausti kaip keičiasi darbo emocinės pobūdis ir poveikis žiūrovo emocinei būsenai. Dovilike, :) čia aš mokau tave kaip reikia mąstyti,prieš darant nuotrauką, t.y. kaip reikia "gyventi" meno kūrynije (t.y. meno pasaulyje ir kaip realybę versti nerealybe, siboliu, alegorijų kalba) , kaip reikia mąstyti ten, būnant tuo metu ten kur tu darai nuotraukytę, už pgrindą imant šviesos srauto kryptį. Dabar aš Dovilė, bet mąstau ne kaip Dovilė, o kaip Dovilė menininkė, kurios teptukas fotoaparatas – man (Dovilei) patinka stulpas. Stulpas yra tai kas kažką laiko, paremia. Jis gali būti mano atrama mano gyvenime– mylimas vyras– (realiame gyvenime) prie kurio aš galiu prisiglausti, į kurį aš galiu atsiremti, bet tas stulpas yra sausas (jausminis, emocinis santykis einantis iš objekto tikrovės) – t.y. negyvas, nukirstas medis, jeigu aš prisglausiu prie stulpo iš šviesos srauto pusės ir užsimerksiu tai žiūrovas supras, kad aš savo draugą prisimenu, kaip mane dabar (meno kūrinyje) palaikantį, guodžiantį žmogų, jeigu aš sukursiu tokį judesį, kad sulenksiu rankas ir priglausiu jas sau prie krūtinės tai žiūrovas supras, kad aš prašau Viešpaties( –žr. į šviesos srautą – ) suteikti man jėgų sulaukti savo draugo, kuris dabar yra išvaževęs, bet nieko man nerašo, nes yra sausas medis, t.y. durnius. Reikės pakadruoti taip, kad mano širdutė atsidurtų trečdalių taisyklės viršutineme dešniąjame aktyviajame taške. Jeigu aš atsisėsiu nugara į šviesą, atsuksiu šviesai nugarą, tai taip išreikšiu nusivylimą, norą nuo visų atsiriboti, užsisklęsti, pabėdti nuo visko ir nuo jo durniaus. Ne, aš atsiremsiu į stulpą iš šviesos srauto pusės, tai tada reikš.... Taip –, pultas paslėptas delniukyje, viens du ...ir meno kūrinys gatavas. Puiku. Jėga, :) –šaunuole miela. Kas dabar gali pasakyti, kad tai ne meno kūrinys pilnas užslėptų atvirų alegorijų, kurių esmė širdutė trečdalių taisyklės viršutineme dešniajeme taške, tik reikia truputėlį apačios pridėti. :) Jeigu aš Doile toliau rašysiu kaip čia svarbu, kodėl tavo kūrinys neturi įžanginio pirmojo plano, tai ir visų Igno resursų neužteks. :) todėl užtenka.... Tik – sveikinimukas – su dar vienu nuostabiu aktoriniu darbu.

D

2013.08.16, 11:06, rašė:
dekui kad lanketes daugiau nebus

Albertas K (išsitrynęs) 2013.08.16, 12:51, rašė:
Ką čia nusišneki daabar nesąmones. Pykstu.

D

2013.08.16, 13:18, rašė:
daugiau nebus ner ko cia pykt
nieko nesiseka fotografuot
nemoku kitu dar fotografuot
tai man sunku nes kai visada mat dirbtiniskai darau

-1.4