Pritariu...:) ir visgi maloniai žiūrisi..... :) Vaizdas kai iš knygutės vaikams gaivu ir šviežia..... kiek primena vaikystės dienas praleistas kaime.... :)
Nu gražu. Prisipažinkit, kur jūs visi randat dirbamų laukų?? Aš vieną dieną nuvažiavau ~100km tuom tikslu, bet tik daržų ir dirvonuojančių laukų Vilniaus apylinkėse radau...
Mano nuomone, pirmoje nuotraukoje reikejo arba triobą arba medį palikt - dabar labai dėmesį blaško. Nežinai į kurį žiūrėti - abu +/- vienodo svorio ir priešingose pusėse. Spalvos fainos, neužsaturatinta dirbtinai. Beja, būtų nekenkęs graduotas pilkas filtras - debesys išraiškingesni būtų.
Per toli nuvažiavai, tai arčiau nei 100 km nuo Vilniaus :) Ačiū už pastebėjimus. Dar prieš įkeldama tą pirmą nuotrauką, bandžiau ją cropint visaip, bet neradau geresnio varianto. Jei kerpu tik iš ilgio, nepatinka formatas nuotraukos, o jei kerpu proporcingai, tai nebesimato, kad kabo debesys...taigi likau prie šio varianto. Be to, kai namas ne toks vienišas, man čia "piešiasi" visa istorija, apie tai, kaip vienas, gyvenantis po tuo medžiu, eina į svečius pas kitą, gyvenantį troboje. ir tada prasideda nuotykiai, kokie gali vykti tik po tokiais debesimis :)
O jei nenori nuotraukos formato keisti, tai gali su fotoshopu patrinti (clone įrankį naudojant ;) Teisybe pasakius, tai čia būtent tik medis arba troba nereikalinga. Visa kita liuks. Dabar jau sunku iškarpyti, kojytėm reikėjo pavaikščioti.
Šiaip istorija tai graži, bet nuotrauka dabar nenori jos tokios pasakoti...Tau tą istoriją gyvas vaizdas papasakojo ;) Ech, tas ir sunkiausia būna. Gyvai akys kokį grožį mato, nufotikini, grįžti ir susinervini - kažkoks blynas nuotraukoj. Bet aš tikrai ne apie šią nuotrauką!!!!