Prisiminimai žvakių šviesoje...
Jie visada priglaus,kad ir toli bebūčiau,
Jų Meilė iš anapus tebelydi.
Jie kažkada linkėjo man geriausio skrydžio,
Šį vakarą...Tik ašara per skruostą ritas...
Liepsnoja žvakės Tėviškės kalnely,
Tik žodžių jums prakalbint nerandu...
Brangioji Mama,Mylimas Tėveli...
Akimirką pabūti leiskit...
su Jumis katu...
Ko neįvertinau tada,kai buvo gera,
Kai buvo linksma- Tėviškėj ramu...
Kaip patikėti-kad išeina metai,
Ir Meilė pasitraukia...ir be jos niūru...