Nuostabioji Indija
2018.05.04  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai  4259
 
Delio gatvėse  
Kelionių sezonas prasidėjo!
Savo įspūdžius kviečiame pasidalinti su eFoto bendruomene ;)
Šiandien: Kęsto (Londonietis) reportažas.


Jau artėjant velykinėms atostogoms pradėjau spręsti dilemą: kiaušinius valgyti namie ar kažkur toli nuo namų? Kadangi namie kiaušinius buvau valgęs daugybę kartų, sprendimas atėjo savaime - kažkur toli, įspūdingoje vietoje. Nuo tos vienos minties prasidėjo kelionė į rytus..

Stambulas  
Praėjus mėnesiui, atostogas pradėjau susitikdamas savo kelionių draugą Rolandą Stambule, Turkijoje.  Pagrindinis numatytasis objektas fotografavimui - Blue Mosque - buvo uždarytas, tad vaikščiojom  fotografuodami kitus įdomius pastatus šiam istoriniam mieste. Stambulas turi galybę kultūrinių ir istorinių paminklų, kažkada čia vyko didžiulės kovos tarp krikščionių ir musulmonų. Labai vertas dėmesio miestas.

Po poros dienų nuskridome į Kuweito sostinę - Kuwait City. Dykumų mažutė nafta turtinga  valstybė su stipriai besistatančia sostine. Aplankėme vieną įspūdingiausių objektų - Twin Towers su apžvalgos aikštele ir puikiu restoranu,  sufotografavome neįspūdingus dangoraižius miesto centre.  Gal po 5-10 metų tai bus gražus miestas, šiuo momentu blankokas.

Akshardham Temple, Delis  
Akshardham Temple, Delis  
maudynes baseine, Delis  
Agrasen Ki Baoli vandens saugykla, Delis  

Bevaikščiojant po pajūrį, atsitiktinai užtikome didelį renginį - Jahtų Show. Buvo atidarymo diena, bilietai išduodami tik kviestiniams asmenims. Apsivilkę baltas arabiškas tunikas (angl. thawb) matyt palikome gerą įspūdį organizatoriams,  nes po kelių minučių arabams pūtimo miglos į akis, jau vaikščiojome viduje pasipuošę vip kortelėmis. Visai draugiški žmonės tie kuveitiečiai !

Kuwait City Twin Tower  
Kuwait City naktį  
Kuwait City architektura  
Kuwait City  
Kuwait City  

Iš Kuweito kilome pasiruošę savo pagrindiniam kelionės tikslui - Indijai. Deja, lėktuvas į jungiamąjį skrydį Abu Dhabyje Jungtiniuose Arabų Emyratuose vėlavo ir netikėtai turėjome nakvoti JAE sostinėje. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera -  anksti ryte sėdom į taksi, ir neužilgo jau vaikščiojom po vieną gražiausių mečečių pasaulyje - Sheikh Zayed Grand Mosque.  Objektas pritrenkiantis su griežta kontrole, o viską matantys apsauginiai kaip mat ištrina visas foto jei rodysite širdeles, skėsčiosite rankomis ar kitaip neįtiksite.
Labai rekomenduotina pamatyti - moderni mečetė tikrai nedaug atsilieka nuo kitų pasaulinių architektūrinių stebuklų.

Sheikh Zayed Grand Mosque  
Sheikh Zayed Grand Mosque  
Sheikh Zayed Grand Mosque  
Sheikh Zayed Grand Mosque  

Dar kelios valandos, ir mes jau apie 23 milijonus gyventojų turinčiame Delyje. Metro tinklas- šiuolaikinis, pigus, gerai veikiantis ir neapkrautas.  Viešbutis buvo rezervuotas  pigiame Centrinės geležinkelio stoties rajone ir ten kaip mat atsivėrė visa indiška klasika:
Tokie vaizdai Indijoje nieko nestebina  
ypač  chaotiškas eismas, ištisinis garsinio signalo naudojimas, primygtinis savo paslaugų siūlymas, negeri gatvės kvapai, lipimas vienas kitam vos ne per galvas, o tokio žodžio kaip "atsiprašau"  čia tiesiog nėra. Pereitį bet kokią gatvę - vakariečiams rimtas iššūkis; čia važiuoja visi kada nori ir kaip nori. Raudona spalva visai nereiškia, kad reikia sustoti, o einant pėsčiųjų perėja degant  žaliai šviesai gali jaustis tiek pat saugus kaip ir mūšio lauke. Kas keisčiausia - chaotiškoje eismo sistemoje beveik nėra jokių avarijų ir praktiškai nesusidaro kamščiai. Neilgoms distancijoms labai patogu naudotis triračiais tuk-tukais; originaliai pritaikyti trims suaugusiems asmenims vežti, bet teko matyti išlipant penkioms moterims ir šešiems vaikams! Indija šiuo metu turi prastus santykius su kaimyniniu Pakistanu, tad įeinant į metro, viešbučius ar bet kokius kultūrinius objektus reikia praeiti oro uosto tipo kontrolę; visur pilna gerai ginkluotų kareivių.

Lotus Temple, Delis  
Delyje praleidome dvi dienas, tad iš karto pradėjome apžiūrinėti įdomiausias vietas. Lotus Temple - šiuolaikinė modernaus dizaino šventykla, bet neatskleidžianti indiškų šaknų. Akshardham šventykla - didžiulė ir labai įspūdinga. Super griežta saugumo procedūra - draudžiama įsinešti į šventyklą iš esmės viską - tašes, fotoaparatus, telefonus ir tt. Šventykla- senosios indiškos architektūros stebuklas. Red Fort- didžiulė tvirtovė, gausiai lankoma vietinių. Kažkodėl mes pasirodėme įdomūs kai kuriems indams, ir jie prašė kartu nusipaveiksluoti. Vėliau, leidžiantis į visai neturistinius Indijos regionus, tai pradėjo kartotis vis dažniau. Iš pradžių malonu, bet vėliau pradėjo varginti.

Indijoje labai svarbi gatvės prekyba.  Įvairiausių turgelių ir pavienių prekiautojų begalės,  taip pat tiesiai ant gatvės gaminamas maistas. Higienos reikalavimų nelabai laikomasi ir tablečių turėjimas nuo viduriavimo yra vakariečiams rekomenduojamas. Iš gatvės prekeivių pirkome maistą ne kartą ir tikrai galiu pasakyti, kad jie moka skaniai gaminti. Tiesa, šakučių gauti nesitikėkite, o maistą  paprastai jums suvynios į laikraštį ar sudės į maišelį.

Gatvės kirpėjas  
Gatvėse daugybė benamių  
Žuvies pardavėjas  
Žmones laukia pavalgyti  
Elgeta  

Indijoje viduramžiais buvo populiaru iškasti vandens rezervuarus su galybe laiptelių. Angliškai jie vadinami stepwells. Daugybė jų išliko puikios būklės iki pat mūsų dienų. Labai saviti ir įdomūs statiniai. Delyje aplankėme  Agrasen Ki Baoli vandens saugyklą - architektūra labai įspūdinga.
Batų taisytojas be batų  
Bevaikštant painiais skersgatviais, kažkaip netyčia priėjom kažkokią mažutę kirpyklą, o tarpduryje stovintis kirpėjas kvietė apsikirpti. Pagalvojau - kodėl gi ne? Klausiu - kokia gi kaina? Kirpėjas sako: 100 rupijų (apie 1 eurą). Vos neišsižiojau - kaip pigu.  O sekanti mintis atvirkštinė - kur yra paslaugos grindys, už kiek įmanoma apsikirpti pigiausiai? Ir sakau jam: labai brangu, aš studentas. Suderam už 60 rupijų. Po kirpimo man draugiškai pasiūlo galvos masažą už 50 rupijų. Gudrus kirpėjas - vistiek gavo savo tarifą.

Po dviejų dienų Delyje iš savo viešbutuko  nukeliavome į šalia esančia Centrinę  geležinkelio  stotį kelionei į Agrą. Švieslentėje traukinio neradome, o užklaustas darbuotojas paaiškino, kad traukinys išvyksta iš kitos stoties, kuri yra už pusės valandos kelio su taxi. Sugauti taxi - juokų darbas, bet prasibrauti pro tragiškus kamščius - labai nelengva. Pasirodo, buvo skubėta be reikalo - mūsų greitasis traukinys vėlavo išvykti 3 valandas.

Traukiniai Indijoje vaidina pagrindinį vaidmenį pervežant keleivius. Geležinkelio tinklas labai išvystytas, o bilietų kainos prasideda nuo centų tiesiogine to žodžio prasme. Kiekvienas keleivinis traukinys labai ilgas ir visi vagonai suskirstyti į klases. Didžioji dalis žmonių važiuoja pigiose 2S ir SL (sleeper) klasėse. 3AC (Tier 3 air conditioned)-  žmonių su vidutinėm pajamom klasė. 2AC- labai primena senųjų rusiškų traukinių plackartą. O  kelionės pirma klase 1AC (kupe tipo) kaina gali prilygti lėktuvo bilieto kainai.

Agrą pasiekėme vėlyvą vakarą ir iškart buvome sumedžioti konkuruojančių taxi vairuotojų. Tuk-tukų ir taksi vairuotojai beveik niekada neįjungia taksometro, tad dėl kelionės kainos būtina tartis iš anksto. Indai į baltuosius žiūri lyg į pinigų maišus, ir kainas stipriai sukelia. Derėtis visur yra būtina.
Po keliolikos minučių pasiekėme savo pigų (€5 žmogui) ir paprastą viešbutėlį skambiu pavadinimu Saniya Palace. Žodį Palace (Rūmai)  pamatysite kas trečiame indiško viešbučio pavadinime. Šis viešbutis ko gero neišsiskirtų iš kitų šimtų Agroje esančių viešbučių, tik yra vienas įpatumas: jis stovi visiškai šalia  vieno pasaulio stebuklų - Tadž Mahalo komplekso.  O  užkandžiaujant ant stogo terasos galima gėrėtis magišku vaizdu į Tadž Mahalą.
Vos tik prieš vidurnaktį  gavome kambarį, iškart su fotoaparatais ir trikojais įsitaisėme ant stogo ir padarėme neblogų fotografijų. Po to nusprendėme eiti apžiūrėti užrakinto Tadž Mahalo iš arčiau.  Deja, sutikome daug ginkluotų automatais kareivių, o apie paveikslavimą  galima buvo tik pasvajoti.
Penktą ryto atsidaro bilietų kasos. Įėjimo kaina užsieniečiams - 1000 rupijų (virš €10), o vietiniams - 40 rupijų (apie 40 centų). Šeštą ryto apsauga pradeda leisti visus norinčius į teritoriją. Kiekvieno laukia griežtas apsaugos patikrinimas. Leidžiama įsinešti fotoaparatą arba telefoną, jokių pašalinių daiktų.

Tadž Mahalas  
Tadž Mahalas  
Tadž Mahalas  
Tadž Mahalas  

Jei pasakysiu, kad Tadž Mahalas labai įspūdingas statinys, tikriausia nenustebinsiu nieko.  Iš  tikro tai didelis simetriškas statinių kompleksas.  Galima praleisti valandų valandas gėrintis pastatų didybe. Tadž Mahalą Mughal Imperatorius Shah Jahan 1632-1653 metais  pastatė savo mylimos žmonos atminimui. Po baltojo Tadž Mahalo pastatymo, buvo suplanuota pastatyti juodąjį Tadž priešingoje upės pusėje, bet Shah sūnus įkalino tėvą Agros forte dėl pernelyg didelio išlaidavimo. Jis ten ir mirė.

Tadž Mahalas  
Tadž Mahalas  
Tadž Mahalas  
Tadž Mahalas  

Apžiūrėję nuostabų statinį, su tuk-tuku nuvažiavome į kitą upės pusę ieškoti juodojo Tadž artefaktų. Ginkluota apsauga mus patikrino ir leido įsinešti tik fotoaparatus. Radome kažkokius pamatų likučius. Juodasis Tadž Mahalas - tik mitas. Tiesa, ir puiki vieta paveiksluoti baltąjį Tadž iš kitos upės pusės.
Popietę grįžome į savo viešbutuką. Virš 40 laipsnių karštis išsekino, tad iškart palindau po vėsiu dušu (karšto plius šalto vandens dažnai pigiuose viešbučiuose nebūna). Išsimuilinus netikėtai pasibaigė vanduo. Kažkaip atsiminiau panašią situaciją filme "12 kėdžių"...
Vėlyvą popietę švęsti Velykas  valgant  kiaušinius sėdint stogo terasoje ir žiūrint į vieną iš pasaulio stebuklų - kažkas  ypatingo.  Velykos - vidinė šventė be jokių dovanų, o nurimus apmąstymuose.
Vakare įsitaisėme stipriai vėluojančiame greitąjame traukinyje į Jaipurą. Vos išvažiavęs iš stoties traukinys valandai sustojo. Iš viso vėl vėlavome tris valandas.
Delis, Agra ir Jaipuras sudaro vadinamąjį auksinį trikampį, kuris mėgstamas turistų.  Neoficialus Jaipuro pavadinimas- Pink City (Rožinis Miestas) dėl centre esančių daugybės tos spalvos pastatų. Aplankėme didžiulį Amber Fort and Palace- vertas dėmesio statinys. Netoli centro miesto simbolį - Hawa Mahal Palace of the Winds - taip pat verta pamatyti. O apsipirkti Pink City centre labai pigu ir rekomenduotina.

Palace of the winds, Jaipuras  
Amber fort and palace, Jaipuras  

Vėlų vakarą traukiniu pervažiavome į Jodhpurą, vadinamąjį Blue City (Žydrąjį Miestą) dėl daug žydrai nudažytų pastatų.   Sekančią dieną aplankėme didžiulį Mehrangarh Fortą ir centre esančią Toorji vandens saugyklą. Mielas, nedidelis (gyvena tik 1 mln žmonių) miestas.

Vandens saugykla Toorji Jodhpure  
vandens saugykla Toorji Jodhpure  

Naktiniu traukiniu nuvažiavome į Ahmedabadą. Didelis, gana nykus miestas, praktiškai niekur nepamatysi jokio turisto.  Ryte  nusprendėme važiuoti apžiūrėti  už miesto esantį Adalaj vandens rezervuarą.
Pastoliai  
Hindu Šventykla Ahmedabade  


"Auksiniame trikampyje" vietiniai indai tikrai neblogai šnekėjo angliškai,  o važiuojant piečiau- tikrai varganai kalba. Su tuk-tuko vairuotoju už apie 18km ilgio kelionę sutarėme sumokėti 200 rupijų (apie €2). Bet dar nedavažiavus pusiaukelio (pastoviai visų taxi ir tuk-tukų keliones stebėdavom per gps žemėlapius telefone) tuk-tukas užgeso ir nebeužsikūrė.  Nusprendėm vairuotojui duoti 80 rupijų ir surasti kitą tuk-tuką. Deja, vairuotojas pradėjo šaukti: two hundred (du šimtai)! Pradėjom jam aiškinti, kad jis nedavežė mūsų, turi problemų ir visos sumos mes negalim mokėti. Vairuotojas angliškai menkai suprato ir pastoviai mums kartojo: two hundred. Po kelių minučių aplink susirinko apie 30 žmonių minia, sustojo daugiau tuk-tukų. Iš kažkur atsirado policija. Susitarimas buvo pasiektas - mes persėdome į kitą tuk-tuką ir pažadėjom sumokėti du šimtus rupijų, o naujasis vairuotojas kažkiek sumokėjo pirmąjam.



Adalaj stepwell labai patiko. Kaip ir kiekvienoje vandens saugykloje buvo prižiūrėtojas, bet ši buvo menkai lankoma, tad jis mums leido vaikščioti kur tik mes panorėjom ir pasakojo istoriją net neprašomas. Gavęs keliasdešimt rupijų, buvo labai patenkintas.

Adalaj vandens saugykla, Ahmedabadas  
Adalaj vandens saugykla, Ahmedabadas  

Vakarą vienas vaikinukas iš viešbučio pasiūlė praleisti prie netoliese esančio Kankaria ežero.  Šis miesto centre esantis visiškai apvalus dirbtinis  ežeras turi salą kurioje už 20 rupijų (€0.20) sutemus galima žiūrėti lazerių šou.  Prieti prie ežero galima tik praėjus oro uosto tipo kontrolę ir apsauginiams patikrinus tašes.
Turistų ar šiaip baltaodžių- nė vieno. Vietiniai varstė mus smalsiais žvilgsniais, o neretas prieidavo ir paprašydavo nusipaveiksluoti kartu.

Mergaitė atėjo parsinešti namo vandens.  
Tipiskas vaizdas Indijoje  

Naktiniu traukiniu pervažiavome į prie Indijos vandenyno esantį Mumbajaus (senasis pavadinimas Bombėjus) megapolį. Šis apie 22 milijonus gyventojų turintis miestas  gana vakarietiškas ir brangesnis gyventi bei apsistoti nei kiti šalies miestai. Mieste įsikūrusi Bollywood filmų industrija. Labai gerai išvystytas miesto traukinių tinklas.  Bet kokį atstumą  mieste nuvažiuoti traukiniu kainuoja vos 10 rupijų (10 eurocentų)!  Yra įprastiniai ir greitieji traukiniai; pastarieji stoja vos kas 3-4 stotelėje. Traukiniuose durys visada atidarytos - vietiniai pripratę ir atsipalaidavę stovi tarpduryje net traukiniui važiuojant pilnu greičiu ! Traukiniai stotelėse  sustoja vos 22-25 sekundėms, tad labiau apkrautose stotyse žmonės iššoka iš vagono traukiniui dar nesustojus, o nauji keleiviai baigia įlipinėti traukiniui jau pajudėjus. Vagonai labai platūs- ant suolelių kairėje ir dešinėje gali susėsti po 4  žmones ir dar lieka tarpas praėjimui per vidurį.

Mumbajaus apžiūrą pradėjome nuo piečiausiai esančio Kolabos rajono. Čia vandenyno pakrantėje pastatyta Indijos Arka (Gateway of India), pro kurią žygiavo britų kariuomenė, palikdama šalį. Visai netoli įsikūręs didelis lūšnynų rajonas; buvo labai įdomu jį apžiūrėti. Vietiniai panašu į mus žiūrėjo lyg į ateivius - turistai, tuo labiau baltieji, čia neužklysta.

Kolabos lusnynai Mumbajuje  
Kolabos lusnynai Mumbajuje  

Vėliau nuvažiavome apžiūrėti Bollywood  filmų industrijos rajono. Kaina tragiškai užkelta (€30), ir vos ne visą laiką prasėdėjom autobuse vežiojami tarp filmavimo aikštelių ir klausydami pasakojimų apie pastatytus čia filmus. Varganas reginys.
Bevaikštant kažkodėl man į galvą atėjo mintis, kad mano plaukai jau ataugo, ir man reikėtų kažkokio ypatingo kirpimo. Įėjau į pirmą pasitaikiusią kirpyklą ir klausiu: ar jūs turite kokį  gerą kirpėją? O vyrukas sako: turim vieną, studijavo Loreal Paryžiuje. Nežinau, ką tai reiškė, bet skambėjo vaizdžiai. Sutarėm stilingą kirpimą už 100 rupijų. Ir apkirpo tikrai gražiai !
Mumbajus stipriai statosi - šalia senųjų indiškų namų kyla dideli dangoraižiai. Greitai augantis miestas panašu tvirtai įsitaisys pasaulio megamiestų sąraše.

Mumbajuje  
Gateway of India, Mumbajus  

Dvi dienos Mumbajuje praėjo kaip dvi valandos, atostogos artėjo į pabaigą, ir vėl teko krautis lagaminus į oro uostą.
Paskutinė stotelė pakeliui į namus mažutis Kataras. Vizų į Katarą Lietuvos piliečiams nebereikia, tad puiki proga aplankyti šią turtingą šalį ir jos sostinę Dohą. Kataras rengs 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą, tad jau dabar Doha primena didžiulę statybų aikštelę. Šiuo metu visuomeninio transporto sostinėj beveik nėra - visi važinėja savo automobiliais. O didelių visureigių kiekio galėtų pavydėti pats Dubajus. Statomi nauji dangoraižiai, kasamos metro linijos, tiesiamos plačios automagistralės.
Po kelių metų Doha taps pasaulinio lygio miestu. Būtinai kada sugryšiu į Dohą kai ji  atsiskleis visu grožiu.

Naktinė Doha, Kataras  
Naktinė Doha, Kataras  

Atostogos baigėsi, o aš užmerkęs akis vis dar tebegyvenu Indija. Skanus gatvinis maistas, aštrūs prieskoniai, chaotiškas eismas, pastoviai kažkur skubantys žmonės, jų begalinis smalsumas ir nesibaigiantys „hello“. Man tavęs trūks, Nuostabioji Indija !
Mes dar pasimatysim !

Londonietis

Londonietis

Straipsnių komentarai matomi tik eFoto NARIAMS. Tokia pykčio prevencija ...


Įdomiausi mėnesio straipsniai

✦ 10 geriausių peizažistų ✦ ir jų nuotraukos
3 komentarai
✦ 5 geriausi kūno fotografai ✦ ir jų nuotraukos
1 komentaras
Labai gerai .. LensCulture
0 komentarų
✦ 10 geriausių gamtos fotografų ✦ ir jų nuotraukos
0 komentarų
Pentax.. vis dar gyvas!
7 komentarai

Panašūs straipsniai

Kelionė po Gruzijos kaimą, kuriame deginami karvės „blynai“

2018.07.08  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai   +70.5  
 
avių išgynimas  

Draugai jau neklausia kur šiemet važiuosiu, jie žino kad esu įsimylėjęs Gruziją. Gruzija - unikali šalis su turtinga istorija, svetingais žmonėmis ir dideliais kultūriniais kontrastais. Bet ne jie mane traukia, o gamta. Gamta iš ties įspūdinga nuo snieguotų Kaukazo viršūnių iki pusdykumių regionų. Ir dar kas gerai, kad ji sąlyginai mažai modifikuota žmogaus.  Skaityti toliau...

Gambija - vartai į juodąją Afriką

2018.04.22  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai   +59.9  
 
mork: kreiva Gambija (greitu metu įmesiu ir tekstą)   FOTOISTORIJA [12]

„Gambijoje policininkai vidutiniškai uždirba 50 eurų, o aš jiems kasdien išdalinu bent keletą šimtinių. Todėl visi jie yra mano draugai“, - vos sutalpindamas rankose storą pluoštą vietinių kupiūrų šypteli mums stabtelėjęs apynaujo mersedeso vairuotojas. Neseniai į ketvirtą dešimtį įkopęs Leminas turi taksi ir automobilių prekybos verslus, bet pagrindines pajamas gauna iš marihuanos ir kokaino kontrabandos. Šalyje, kur elektra vis dar yra deficitinė paslauga, vyrą galima laikyti savotišku vietos Pablu Eskobaru.  Skaityti toliau...

Sultonų krašte. Omanas

2018.01.08  Straipsniai:  KelionėsJūsų straipsniai   +72.4  
 
Dykumoje  
Turite savo pasakojimą?  Paskelbkite jį čia!
Šiandien: Kęsto (Londonietis) kelionė.

Kai bebuvo likusios trys dienos iki Kalėdų, paskambino senas mano draugas ir lyg atsitiktinai paklausė: ką aš veiksiu ilgu pokalėdiniu laikotarpiu? Mano atsakymas buvo paprastas: lyg ir nieko... Jo pasiūlymas buvo viliojantis: o gal į rytus dumkim?  Skaityti toliau...