Gerbiamieji fotografai,
Jei esate sukūrę fotografijų, kuriose vaizduojamas arklys (žirgas), įvairiose situacijose, aplinkoje, kviečiu dalyvauti tradicinėje tarptautinėje parodoje - „Žirgas fotografijoje“.
Dusetose, Sartų hipodrome 2015 m. vasario 7 d. numatoma rengti respublikines tradicines žirgų lenktynes. Dusetų dailės galerija šia proga organizuoja tradicinę parodą „Žirgas fotografijoje“, vyksiančią 2015 m. vasario 7 - kovo 13 dienomis.
Parodos atidarymas ir susitikimas su autoriais planuojamas Dusetų dailės galerijoje 2015 m. vasario 7 d. 16.30 val. ( laikas bus patikslintas vėliau). Parodos laureatams bus įteikti diplomai, o visiems parodos dalyviams -katalogai.
Parodos ir katalogo parengimui bus sudaryta fotografijų vertinimo komisija. 60 įdomiausių fotografijų atspausdinsime, ir surengsime parodą Dusetų dailės galerijoje.
Parodos ir katalogo sudarymui reikalingos sąlygos:
· Nuo 1 iki 10 fotografijų,
· fotografijos pavadinimas;
· fotografavimo metai;
· autoriaus vardas, pavardė;
· trumpa autoriaus biografija;
· autoriaus adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas;
· parodos fotografijų spausdinimui ir katalogo parengimui reikalinga atsiųsti fotografijų kompiuterines versijas JPEG arba TIF formatu ( 300 dpi nuo 2 iki 8 MB).
Fotografijas ir informaciją siųskite elektroniniu paštu: dusetuzirgai @gmail.com iki 2014 m. gruodžio mėn. 31 d.
Adresas: Kultūros centras Dusetų dailės galerija, Vytauto 54, LT-32304 Dusetos, Zarasų rajonas, Lietuva.
Informacija: tel. : +370 385 56878; +370612 33086.
Organizatoriai pasilieka teisę panaudoti atsiųstas į parodą fotografijas katalogo leidimui, informacijai apie parodą spaudoje, internete, nemokant honoraro. Parodoje eksponuotos fotografijos lieka Dusetų dailės galerijos kolekcijoje. Kitais atvejais, be autorių sutikimo, atsiųstos fotografijų elektroninės versijos nebus naudojamos leidiniuose, internete ir kitaip platinamos. Fotografijų atsiuntimas į parodą, laikomas autorių sutikimas su šiomis sąlygomis.
Pagarbiai-
Parodos „Žirgas fotografijoje“ kuratorius
Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas
„Biometrija ir selfiai“
Paskaitų apie fotografiją ciklas „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Ketvirtąjame susitikime, 2014 m. spalio 23 d. (ketvirtadienį) 17.30 val., menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis skaitys pranešimą temą „Biometrija ir selfiai“.
Paskaitų apie fotografiją ciklas vyksta „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Biometrija ir selfiai
Masinio „asmenukių“ (selfių) išplitimo kontekste naujai išryškėja ankstyvoji kriminalės biometrijos ikonografija, fotografinės piliečių identifikavimo sistemos ar nepelnytai iš fotografijos istorijos išbrauktos fotokabinos reikšmė. Būtent šios, tarpusavyje persipinančios temos nubrėžia produktyvias „asmenukių“ kultūros tyrinėjimo ir meninio interpretavimo kryptis. Dangaus skliautą užstojanti, laiminga ir užmarši garsenybės ar vidutinybės "selfio" šypsena yra dramatiška šių dienų visuomenės išraiška. Joje, kaip ir seniau, fotokabinos atveju, persikloja dvi, reguliuojamo automatizmo ir nevaldomos aistros, logikos. Vizualius jų saveikos rezultatus nelengva perprasti, bet įdomu. [img_assist|nid=1079628|link=lightbox|align=right|width=225|height=240]Neatsitiktinai fotokabinuose sukurtų fotografijų archyvai vis labiau domina kolekciuonierius ir šios fotografijos rūšies entuziastus. Muziejuose atidaromos teminės fotokabinų fotografijų parodos, atrandama keistų fotokabinų pasaulio istorijų šiuolaikinio kino siužetuose. Tai ilgas ir idomus klasikinių "asmenukių" išradimo ir raidos laikmetis. Jis nužymi naujas medijuotos XX amžiaus visuomenės savikūros tendencijas, jos kūrybiškumo proveržius ir priklausomybę nuo technologijų raidos, jos paradoksus ir etines dilemas. Todėl daugybė įdomių politinių, socialinių, kultūrinių nesusipratimų yra sudėtinė ir smagioji šio reiškinio dalis.
Paskaitos iliustracija: Edie Sedwick autoportretai sukurti fotokabinoje
Artimiausi susitikimai spalio – lapkričio mėnesais vyks su Aurelija Maknyte, Marija Drėmaite, Jolita Mulevičiūte ir kt.
Paskaitų ciklą dalinai remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Prospekto fototografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.
Darbo laikas: II - V 12-18 val., VI 12-16 val.
8-asis tarptautinis fotožurnalistikos festivalis
VILNIAUS FOTOGRAFIJOS RATAS
Data: 2014 spalio 24-25 d.
Vieta: Viešbutis „Best Western“ Vilnius
Adresas: Konstitucijos pr.14
PROGRAMA
(preliminari)
Penktadienis (spalio 24 d.)
17.30 Artūras Morozovas (Lietuva). Festivalio konkurso finalininko pristatymas.
18.00 Festivalio konkurso „Namų darbai“ (jauniems fotografams iki 30 metų) finalininkų prisistatymai.
19.00 Sorenas Pagteris (Danija). Festivalio konkurso „Namų darbai“ apibendrinimas.
20.00 Emil Gataullin (Rusija). Festivalio konkurso finalininko pristatymas.
Šeštadienis (spalio 25 d.)
10.00 Sergėjus Ponomariovas (Rusija). „Laisvai samdomo fotografo verslas“
11.00 Sorenas Pagteris (Danija). „Danijos žurnalistikos ir medijos mokykla“
12.00 Angelos Tzortzinis (Graikija). Festivalio konkurso finalininko pristatymas.
12.30 Arashas Khamooshi (Iranas). Festivalio konkurso finalininko pristatymas.
Pietūs
14.30 Andrejus Polikanovas (Rusija). „Žurnalo „Rusijos reporteris“ istorija 2007-2014“
15.30 Alnis Stakle (Latvija). Festivalio konkurso finalininko pristatymas.
16.15 Nikon pristatymas
16.45 Stephanie Borcard & Nicolas Metraux (Tailandas/Šveicarija). Festivalio konkurso finalininkų pristatymas.
17.15 Maksimas Dondiukas (Ukraina). Festivalio konkurso finalininko pristatymas.
GERIAU UŽ ATIDARYMĄ. Donatas Stankevičius "Reselling" - parodą lydintis renginys
Kviečiame į parodą lydintį renginį/ neformalų susitikimą jau šį antradienį (10.21), 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4. Įėjimas iš Didžiosios g. pusės).
Projekto idėja – perparduoti tai, kas tiek fiziškai, tiek mentaliai priklauso žmonėms. Įkainoti tam tikrą momentą, o po to praleisti mėnesius mėginant suteikti jam vertę ir galiausiai parduoti. Tai tipiška bet kurios rinkos taisyklė. Šiuo atveju perparuodama ne dėl pelno, o siekiant lavinti žmones, kurių gyvenime vietos menui nėra.
Kartą per savaitę į didžiausią Baltijos šalyse turgų po atviru dangumi suvažiuoja prekeiviai iš visos Lietuvos, o norintys ką nors įsigyti atvyksta ir iš Latvijos, Estijos ar Baltarusijos. Beklaidžiojant banalios komercijos labirintais ir stebint sendaikčių, buities elementų, kičinių aksesuarų bei neskoningų drabužių perpildytą aplinką, kyla noras prabilti apie meną, tačiau taip, kad tai būtų lengvai suprantama ir čia susirinkusiems žmonėms.
Donato Stankevičiaus paroda „Reselling” (Perpardavimas) veiks 2014 m. spalio 15 – 31 dienomis.
Vilniaus fotografijos galerija, Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius.
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val. Tel: +370 5 2611702
Spalio 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) vyks gerai žinomo parodų kuratoriaus, fotografijos istoriko bei menininko iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Steven’o Yates’o paskaita “Fotografinė idėja: Po modernizmo”. Paskaitos metu bus kalbama apie tai, kaip nuo modernizmo iki šių dienų menininkai bei besivystančios technologijos išplėtė fotografijos, kaip asmeninės meninės išraiškos priemonės, įvairovę.
Pagal meno rezidencijų programą Lietuvoje viešintis S. Yates jau daugiau nei du dešimtmečius dirba Niu Meksikos Dailės muziejuje, kuriame inicijavo fotografijos programą ir fotografijos archyvo steigimą. Paraleliai muziejinei veiklai, Yates’as aktyviai reiškiasi ir akademiniame gyvenime, jis dėsto fotografiją ir meno istoriją Niu Meksikos universitete bei Santa Fe koledže. S. Yates’as yra 9 fotografinių studijų pagrindinis sudarytojas, įvairiuose leidiniuose publikavęs daug tekstų fotografijos, meno istorijos ir filosofijos klausimais. Yates’as su Lietuvos fotografija gerai pažįstamas dar nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigos, yra kuravęs Aleksandro Macijausko parodą bei sudaręs parodos katalogą, taipogi rašė apie Antano Sutkaus bei kitų lietuvių fotografų kūrybą.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2014 m. rugsėjo 11 d. (ketvirtadienį), 17.30 val. kviečia į Nidos seminaro lektoriaus paskaitą Vilniuje,
„Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Tomas Persingeris (g. 1969 m.) – fotografas, rašytojas, istorikas ir F295 įkūrėjas. F295 – tarptautinė organizacija, kuri tiki įvairiarūšės fotografijos požiūriu, pagal kurį skaitmeniniai, istoriniai ir savadarbiai metodai yra tikslingai panaudojami ir derinami kuriant naują fotografijos praktikos formą. Pastaruosius 10 metų jis organizavo seriją F295 simpoziumų ir seminarų, skatinančių fotografijos tyrimą iki šiol neregėtų pokyčių metu. Šie renginiai suteikia unikalią galimybę tirti šviesos, laiko ir aparato idėjas remiantis praktikuojančiais fotografais. Simpoziumas taip pat siūlo savo srities meistrams organizuoti parodas ir seminarus.
T. Persingerio nuotraukos eksponuotos daugelyje parodų, jų yra privačiose kolekcijose Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Japonijoje. Jo darbai publikuojami leidiniuose „Afterimage“, „Ag“, „American Forests“, „Black and White Photography“ (Jungtinė Karalystė), „Alternatyvių fotografijos procesų knygoje“ (bus jau 3-iasis leidimas), „Brigitte“ (Vokietija), „Light and Lens“ (2-asis leidimas), Jillo Enfieldo leidinyje „Alternatyvių fotografijos procesų vadovas: populiari istorinė ir šiuolaikinė technika“, „PhotoEd“ (Kanada), „Photo.net“, „Fotografijos galimybės“ (3-iasis leidimas), „Ne vien tik technologijos“, „Fototechnika“, „Transformacinis vaizdų kūrimas: rankų darbo fotografija nuo 1960 metų ir vaizdo kamera“.
Jis skaitė paskaitas įvairiausiuose koledžuose ir universitetuose, vedė daugybę seminarų, yra tokių organizacijų kaip „Freestyle Photographic’s Advisory Board of Photographic Professionals“, „The Media Arts Advisory Board at Robert Morris University“ narys ir profesorius adjunktas Pitsbergo kino studijoje. Turi nuolatinę skiltį žurnale „Photo Technique Magazine“, rengia kelis fotografijos projektus, parašė knygą „Ne vien tik technologijos: esė iš F295 apie informacija grįstą alternatyvių ir istorinių procesų panaudojimą“, kurią 2014 m. vasarį išleido leidykla „Taylor & Francis/Focal Press“. Šiuo metu yra pasirašęs sutartį dėl antros knygos preliminariu pavadinimu „Fotografijos išradinėjimas“. Ši knyga apima socialinę istoriją ir tai, kaip apdoroti informaciją, kad būtų galima įtikinamai ir naujai pažvelgti į priemones ir jų išradėjus, pradedant nuo camera obscura(tamsaus kambario) ir baigiant fotografavimu telefonu. Knygą planuojama išleisti 2016 m. pavasarį.2014 m. rugsėjo 9 d., antradienį, 17.30 val. kviečiame į Jurgitos Remeikytės parodos „Interjerai anapus vaizdo“ atidarymą „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Autorei fotografijos teritorija yra kaip kalba, kaip modelis tam tikram pasaulio suvokimui. Savo kūryboje fotografiją naudoja, tik kaip vieną iš medijų. Kūriniuose kartais tai tampa arba dar ne, arba jau nebe fotografija, bet vis dar nurodančia į sąsają su fotografine patirtimi, atmintimi, kilme. Naudodama įvairias medijas menininkė dažniausiai kuria vietos specifikos kūrinius. Erdvė, laikas, atmintis ir vaizdas sąveikauja, ir tampa jos kūrybos centrinėmis temomis.
Prospekto fotografijos galerija pasirinkta ne vien dėl to, kad autorė naudoja fotografiją kaip raiškos priemonę, bet ir kaip vieta kurioje paprastai eksponuojamos fotografijos.
Tad šioje parodoje kreipiamas dėmesys ne tik į fotografijų turinį, bet ir kuriama visuma tam tikrai fizinei patirčiai, aprėpianti ne tik pačių atspaudų turinius, jų seką, bet ir ekspozicinę erdvę.
Jurgita Remeikytė
Šių dienų medijų menininkė, kūrybinėje veikloje ir parodose dalyvaujanti nuo 1998 metų. Dėsto VDA Fotografijos ir medijos meno katedroje, dėmesį skirdama fotografinei kalbai kūrybinėje raiškoje.
Parodos rėmėjai: Kultūros taryba, LR kultūros ministerija.
Paroda „Interjerai anapus vaizdo“ veiks iki 2014 m. rugsėjo 27 d.
Parodos lankymas nemokamas.
„Prospekto“ fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.
Tel: +370 5 2618338
Rugsėjo 5-20 d. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a.1/Vilniaus g.2) ir galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27) veikia paroda „Celebrating Europe“, pristatanti 18 Europos fotomenininkų darbus.
Parodos atidarymas rugsėjo 5 d., penktadienį, 17:30 val.
Grupinė paroda „Celebrating Europe“, kuruojama Kauno fotografijos galerijos, akimirką sutviska naiviu optimizmu. Tačiau tik akimirką. Ekspozicijoje, gimusioje tarptautinio „European prospects“ projekto dėka, toli gražu neskamba paradinė muzika ir neblyksi baltadantės herojų šypsenos. Veikiau priešingai – iš daugiau nei 150 pasiūlytų projektų kuratoriai pasirinko kritiškiausius, kibiausius, padabintus įvairiaspalvėmis ironijos gaidelėmis.
Ne viena parodoje pristatoma serija pasižymi minimalizmu ar net sterilumu, susitelkimu į objektą, netiesiogiai kalbantį apie europiečius, jų gyvenseną ir patirtis. Paul Cabuts (Velsas) projektas „Poles“ („Stulpai“) į pirmą planą iškelia komunikacijos ir technologijų klausimą. Fotografijų centrinės kompozicijos ašimi čia tampa elektros stulpai, nuo kurių nusidriekusių laidų voratinkliai apgaubia gyvenamųjų namų kvartalus, automobilius, miestus ir bažnyčias. Iki skausmo įtemptomis horizontalėmis ir įstrižainėmis pulsuoja elektros signalai, jungiantys adresatą ir adresantą, pernešantys informaciją, ironiška, tapusią mūsų pasaulio ašimi. Tik ar šiame pasaulyje, be įkyriai prikišamų jo buvimo ženklų, iš tiesų tebeegzistuoja pats žmogus, kurį būtų galima ne pasiekti, o sutikti?
[img_assist|nid=1070032|link=lightbox|align=right|width=256|height=178]Šiuolaikiškumo, modernumo ir susvetimėjimo tematika svarbi ir Paulai Gortazar (Ispanija/Anglija), kuri serijoje „Common space“ („Bendra erdvė“) fiksuoja futuristinius interjerus Europos Parlamente Briuselyje ir Strasbūre. Čia modernistinės formos netikėtai susiliečia su suaižėjusių sienų faktūromis, iš kampo nosį kyšteli lempinis monitorius ar šiuolaikinio meno instaliaciją primena ant sienos pakibę laidiniai telefonai, ir žiūrovas nejučia perkeliamas į savotišką praeities ateitį, laipsniškai tampančią būtuoju dabar. Tušti ir sterilūs kabinetai ir koridoriai dvelkia šalčiu ir beasmeniškumu, o galvoje neramiai bruzda klausimas – ar tik netapome dar vienos utopijos griūties liudininkais?
Visai kitokios nuotaikos atsiskleidžia Blazejaus Marczako (Lenkija/Škotija) kūrinyje „Domov“ („Namai“), perpildytame lenkiškos tapatybės simboliais. Fiksuodamas savo partnerės šeimos gyvenimą ir buitį V. Marczakas permąsto ne tik emigranto santykį su savo gimtąja kultūra, bet ir neišvengiamai atsirandantį nuotolį tarp skirtingų kartų, Rytų ir Vakarų Europos gyventojų mentalitetų ir pasaulėjautų. Senomis fotografijomis ir religiniais simboliais pripildytame senolių interjere angliškas knygas skaitanti pora atrodo svetimi kultūrai, kurioje tik svečiuojasi. Tačiau galbūt Aldous Huxley knyga „Brave new world“ autoriaus rankose pranašiška, ir šiame kompleksiškame kartų ir kultūrų susilietime gimsta drąsus, naujas pasaulis.
[img_assist|nid=1070029|link=lightbox|align=right|width=256|height=160]Antropologinei, socialinei fotografijai ekspozicijoje atstovauja ir Petrut Calinescu (Rumunija) projektas „Pride and concrete“ („Išdidumas ir betonas“), pasakojantis apie rumunų tautos emigraciją ir gerbūvio paieškas svetur. P. Calinescu fotografijose persipinantis statiškas faktų atvaizdavimas (užmiesčiuose pamažu kylantys nauji būstai) ir kasdienybės dinamika atliepia dviprasmišką emigrantų padėtį – išvykę, idant galėtų su(si)kurti geresnį gyvenimą jie tampa savo tikslų vergais, negalinčiais sugrįžti į namus, reikalaujančius nuolatinių įplaukų, dėl kurių ištisos kartos lieja prakaitą užjūriuose. Fotografo žvilgsnis tiriančiai stebi šio iš betono liejamo išdidaus gyvenimo kontrastus ir per juos, tarsi per pūgą, šieną ar dūmų kamuolius klampojančių Rumunijos žmonių gyvenimus.
Emigracijos tema nesvetima ir Eugenijui Barzdžiui (Lietuva/Danija), serijoje „Killing time“ („Žudant laiką“) su ironija žvelgiančiam į nelegalių siuntų pervežėjų rutiną. Mėgėjiška optika sukurti atvaizdai dokumentiški, šmaikštūs pastebėjimai, estetinis primityvumas kuria dienoraščio įspūdį, kuriame herojai neestetizuojami, nedemonizuojami ir nesutaurinami. Tai tarsi mėgėjiškas, drebančia buitine kamera nufilmuotas dokumentinis kinas, pasakojimas, nepaklūstantis estetiniams kriterijams, tačiau įtraukiantis jame dalyvauti.
[img_assist|nid=1070030|link=lightbox|align=right|width=256|height=170]Nors Kauno fotografijos galerijoje dažnai pristatoma būtent antropologiška, socialinius fenomenus tirianti fotografija, „Celebrating Europe“ parodoje šioji persipina ir su intuityviais ieškojimais. Katrina Kepule (Latvija) fotoserijoje „Sit silently“ („Tyliai sėdėti“) žvalgosi po mažus Latvijos miestelius, periferijas. Tai subtili, asmeniška fotografija, ne tik kalbanti apie ramybę, atrandamą ištrūkus iš miestų dūzgesio, bet ir persmelkta bendražmogiško ilgesio. Veikėjams susitelkus savyje spragteli Katrinos užrakto mygtukas, neieškantis drastiško atsivėrimo ir apsinuoginimo. Tai – lyg kasdienybės poezija, kurioje šviesos ir formos persipynimai atveria žiūrovą, akimirkai sustingusį tyloje.
Panašios nuotaikos aplanko ir stebint Anargyros Drolapo (Graikija) projektą „Micro-Worlds“ („Mikro-Pasauliai)“. Tai pasakojimai apie asmenines erdves, kurias susikuriame tiek vienatvėje, tiek darbe, tiek miesto šurmulyje. A. Drolapas šiąsias pagarbiai stebi į jas nesiverždamas, negriaudamas trapių jų ribų magijos. „Mikro-pasaulių“ herojai kadre dažniausiai pasirodo vieni, ir šioji gili, ne faktinė, o egzistencinė vienatvė persmelkia visą atvaizdą, susirango savin besigniaužiančių kūnų viduje.
Įsigyvenus į „Celebrating Europe“ pristatomus šių bei kitų autorių darbus galvoje neramiai sukasi keletas Haruki Murakami romano eilučių: „Kodėl visi turi būti tokie vieniši, pamaniau. Kodėl reikia tapti tokiems vienišiems? Pasaulyje gyvena tiek žmonių, kiekvienas jų jaučia ilgesį, ieško kitų ir vis dėl to nuo jų atsiriboja. Kam? Ar šita planeta sukasi varoma žmonių liūdesio?“ Nesileiskite suklaidinami menamo „Celebrating Europe“ optimizmo ir lengvumo, čia sutiktos fotografijos neakins menkaverčiais blizgučiais. Ši paroda – tai nepaviršutiniškas, kritiškas žvilgsnis į senąjį kontinentą, jį besiglemžiantį susvetimėjimą, virtualios komunikacijos sąlygojamą izoliaciją. Tad ką gi švęsti? Tai, kad yra, kam kalbėti, ir, svarbiausia, su kuo.
Milda Kiaušaitė
Autoriai: Eugenijus Barzdžius (Lietuva/ Danija), Paul Cabuts (Velsas), Petrut Calinescu (Rumunija), Anargyros Drolapas (Graikija), Vesna Faassen and Lukas Verdijk (Belgija), Paula Gortazar (Ispanija/ Anglija), Maria Kapajeva (Estija/ Anglija), Boryana Katsarova (Bulgarija/ Prancūziija), Katrina Kepule (Latvija), Alan Knox (Škotija), Rudolfas Levulis (Lietuva), Blazej Marczak (Lenkija/ Škotija), Julien Mauve (Prancūzija), Eugenia Maximova (Bulgarija/Austrija), Vytautas Michelkevičius (Lietuva), Robert Rutoed (Austrija), Artur Urbanski (Lenkija).