Fotografijų parodos
Lietuvoje: parodos, vieši renginiai etc

Saulius Paukštys. Paroda/instaliacija „Darbo kabinetas“

ro.: 2014.09.03, 10:20  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 

Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia:
2014 m. rugsėjo 5 d. – 18 val.

Paroda skirta autoriaus 50-mečiui.

Vilniaus fotografijos galerija, Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19) Vilnius.

Darbo erdvės imitacija, sukoncentruojant kurybinių minčių variacijas ir netikėtas fantazijas, atsirandančias susikaupimo ir įtempto darbo procese. Savotiškų nukrypimų nuo "normos" filtras, kuris, lyg aukso ieskotojo sietas - išgrynina originaliius, spontaniškus ir nuoširdžius - neplanuotus ir nesuvaidintus grynuolius - vaizdinius ir emocinius.

Parodoje instaliuotos eksponavimo sistemos - sukoncentruos žiūrovo dėmesį, o šviesos instaliacijos prisidės prie nuosavos/individualios erdvės sukūrimo. Fotografiniai vaizdai -aktai ir peizažai tarsi nubrėš ribas , kuriose ir klaidžioja slapčiausios mintys ir troškimai.

Saulius Paukštys g. 1964 m., Vilniuje.

1987 m. baigė Kauno politechnikos institutą. Nuo 1989 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys ir iki 1990 dirbo Lietuvos fotografijos meno draugijoje. 1990-2000 m. dirbo Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1994 m. vadovauja fotografijos studijai Fototeatras.

Parodose dalyvauja nuo 1986 m.

Paroda/Instaliacija „Darbo kabinetas“ veiks iki 2014 m. rugsėjo 20 d.

Parodos lankymas nemokamas.

Vilniaus fotografijos galerija, Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19) Vilnius.

Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.


Klaipėdoje: Artūras Šeštokas. Nutylėtos istorijos

ro.: 2014.08.26, 20:38  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +20.5  
 
Rugpjūčio 29 d., 18 val. kviečiame į Artūro Šeštoko fotografijų parodos "Nutylėtos istorijos" atidarymą KKKC Parodų rūmuose (Aukštoji g. 3, Klaipėda).

Atidarymo metu bus pristatyta ką tik išleista A. Šeštoko fotografijų knyga "Nutylėtos istorijos / Omitted stories".
 Atidaryme dalyvaus autorius bei menotyrinininkė Danguolė Ruškienė, kuri parašė tekstą A. Šeštoko knygai.

Paroda veiks iki rugsėjo 28 d.

Parodos kuratorius Darius Vaičekauskas.
Parodą organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.


„Miestas – nutylėtos istorijos“ (1982–1986 m.) – savotiškas anuometinės Klaipėdos vizualus metraštis, serija fotografijų, kurias A. Šeštokas sukūrė savo kūrybos pradžioje. Tas laikas sutapo su didžiulėmis permainomis šalyje, o kartu ir meno lauke. Lig tol Lietuvos fotografijoje vyravę pompastiški socialistinių įvykių atvaizdai, fasadinę gyvenimo pusę įamžinę kadrai vis sparčiau traukėsi į antrą planą, užleisdami vietą jausmingesnėms ir nuoširdesnėms žmonių gyvenimo refleksijoms. Kita vertus, tai buvo laikas, kai suvešėjo nereikšmingų ar nepastebimų įvykių fotografija, vėliau menotyrininkės Agnės Narušytės apibrėžta kaip nuobodulio estetika. Tokiame kontekste A. Šeštoko fotografiją tik iš dalies būtų galima priskirti ir pastarajai kategorijai. Jis nesivaikė vaizdų, galinčių paliudyti tuometinius visuomeninius įvykius, ar bręstančias politines permainas. Tačiau taip pat nebūtų galima teigti, kad jis savo fotografijoje koncentravosi į vardiklius, galinčius apibendrinti sovietinės santvarkos sąstingį. A. Šeštokas ieškojo kadrų, kurie pirmiausia perteiktų jo jausmus ir asmeninius išgyvenimus.

[img_assist|nid=1068535|link=lightbox|align=right|width=241|height=240]Šioje fotografijų serijoje kalbama apie konkretų laiką ir konkrečią teritoriją. Tai – Klaipėda. Nors autorius beveik nepalieka akivaizdžių uostamiesčio identifikavimo ženklų, kai kur tolumoje, ties horizontu galima aptikti tarsi netyčia į kadrą papuolusius uosto kranus, gamyklų kaminus. Tačiau ir tokios nuorodos yra labai ribotos. Visa kita informacija galėtų būti nesunkiai pritaikoma bet kuriai vietovei, bet kuriam senamiesčiui su aptrupėjusiomis namų sienomis, kiemuose ant virvių besiplaikstančiais skalbiniais ir patvoriuose nevalyvai išmėtytais rakandais. A. Šeštokas neišėjo iš miesto, tačiau fiksuojami objektai, vietovės, nebuvo jam itin svarbūs. Jie, kaip ir į kadrą papuolę žmonės, atsitiktiniai. Autoriaus dėmesys pirmiausia buvo nukreiptas į formą, pridėtinę informaciją, kurią vienas ar kitas fragmentas galėjo suteikti. Ne apie vietovę, miestą, bet apie jį patį, jo nuotaikas, būsenas ir išgyvenimus. Autoriui rūpėjo ta socialinė terpė, kurioje jis gyveno, rūpėjo ir toje terpėje esantys individai. Tačiau jis nesiekė jos charakterizuoti nei per aplinką, nei per žmogaus portretą, nei per architektūrą. Jis norėjo atskleisti tai, ką jaučia pats. Savo santykį su aplinka, jos žmonėmis, to išdavoje susiformavusias asmenines jausenas.

[img_assist|nid=1068537|link=lightbox|align=right|width=244|height=240]Praėjus keleriems metams, A. Šeštokas susidūrė su dar viena patirtimi, tema, kuri autoriui tapo labai artima. Apsilankymas Macikų kaime esančiame Šilutės pensionate (dabar – Macikų socialinės globos namai) įkvėpė jį jautriam, o kartu – brandžiam fotografijų ciklui „Macikų pensionatas“ (1992 m.). Tai buvo laikas po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Beveik visas sovietinis palikimas be didesnės atrankos buvo priskiriamas praėjusiam gyvenimui. Su viltimi, kad netrukus pagerės ne tik sociumo padėtis, bet pasikeis ir pats visuomenės mąstymas. Tai buvo konfliktiškas laikas, kai senos nusistovėjusios nuostatos iro, o naujos tik formavosi. Autoriaus teigimu, tuometis gyvenimas jam buvo sudėtingas ne tik dėl politinių permainų ar pakitusių visuomeninių nuotaikų. Tai – laikas, prisipildęs neaiškumo ir nerimo jo paties gyvenime. A. Šeštoko dėmesį patraukė ne tik didžiulis kontrastas tarp to gyvenimo, kurį jis stebėjo, pats gyveno ir čia, pensionate, gyvenančių vadinamųjų keistuolių. Jam rūpėjo suprasti šių žmonių gyvenimą, priimti jų keistumą kaip normą ir galbūt netgi pabandyti kvestionuoti nusistovėjusias visuomenės nuostatas. Kiekviena A. Šeštoko nuotrauka – pasakojimas. Pasakojimas apie žmones, kurie yra mūsų visuomenės dalis.

Macikų pensionate gyveno skirtingų fizinių ir psichinių negalių kamuojami ligoniai. Jų pamišimo laipsnis taip pat buvo nevienodas. Kažkada gyvenę skirtingus gyvenimus skirtingose vietose ir, ko gero, skirtingais keliais patekę į tą patį pensionatą. Vieni iš jų čia – laisvi ir savarankiški, kitų net judėjimas apribotas. Tokios drastiškos priemonės turėjo saugoti šiuos žmones nuo jų pačių, nuo savo kūno žalojimo. Tai – tamsioji ne tik Macikų pensionato istorijos, bet ir žmonijos gyvenimo pusė. Savyje talpinanti neįsivaizduojamus apsigimimus, prievartą ir skausmą. Beviltiškus atvejus ir situacijas, verčiančias susitaikyti su bejėgyste ir galiausiai – pralaimėjimu. Kapo duobė, karstas ir žmonės keistomis grimasomis dar keisčiau rankose laikantys gėles, kurių patys tarsi nepastebi. Neįprastas jų santykis su mirtimi, kurią jie priima kaip normą, kaip neišvengiamą ir natūralų reiškinį. Be didesnės dramos, be protesto prieš lemtį. Ir prie lovos pririštas vaikų šizofrenija sergantis berniukas. Taikiai stovintis, tačiau aprengtas tramdomaisiais marškiniais, nes jo elgesys kelia grėsmę jam pačiam. Šokiruoja tai, kad ši įtampa, dramatiškos situacijos – pensionato kasdienybė, tik prašalaičiui kelianti nuostabą ar siaubą. Visa kita čia kaip normaliame gyvenime. Kiti gi darbuojasi, ilsisi, pietauja, šoka. Tokiose situacijose jau daugiau juoko, šypsenų. Ir niekur nėra veidmainiavimo, pataikavimo, melo. Tie žmonės nemoka būti nenuoširdūs. Ar ne dėl to jie ir laikomi keistuoliais? Jų tiesūs žvilgsniai trikdo, verčia abejoti, kieno gi pusėje yra tiesa, jeigu tiesa išvis yra įmanoma. Autorių traukė šių žmonių originalumas. Keisti tipažai, atviras ir todėl neįprastas elgesys, savotiškas laisvumas ir jokios apgaulės, apsimetinėjimo. Čia vyravo savitas laimės suvokimas, kuris masino jį pažinti.

„Kūrybinis darbas man – mano esmė, dialogas ne tik su fiksuojamais reiškiniais, bet ir su savimi. Tai žymiai sudėtingesnis ir subtilesnis dalykas. Ta aplinka, tų žmonių nuoširdumas man buvo aktuali. Kažkas mano viduj buvo, ką turėjau išlaisvinti“, – reziumuoja A. Šeštokas. Akivaizdu, kad jam tai pavyko.

Menotyrininkė Danguolė Ruškienė

Paroda Vilniuje „Šiauliai. Trys kartos“

ro.: 2014.08.18, 20:24  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 
Algirdo Musneckio, Reginos Šulskytės, Remigijaus Venckaus fotografijų paroda
„ŠIAULIAI. TRYS KARTOS“


2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienį, 17. 00 val. nuoširdžiai Jus kviečiame į Algirdo Musneckio, Reginos Šulskytės ir Remigijaus Venckaus  fotografijų parodos atidarymą
„Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).

Atidaryme dalyvaus autoriai.

Šiauliai. Trys kartos
Algirdas Musneckis, Regina Šulskytė, Remigijus Venckus

Parodoje „Šiauliai. Trys kartos“ pristatomi fotografai Algirdas Musneckis, Regina Šulskytė, Remigijus Venckus yra bene žymiausi savo kartų atstovai, kilę iš Saulės miesto. Labai skirtingas autorių amžius ir skirtinga patirtis fotografijos bei meno praktikų lauke tarsi ir turėtų nulemti šių autorių skirtingumą. Tačiau neeskaluodami amžinos kartų konflikto tematikos parodoje galime paieškoti jų sąlyčio taškų. Vienas iš raktinių žodžių, leidžiančių suverti šiauliečių kūrybą ant jungiančio siūlo, galėtų būti „atmintis“. Ir ne tik todėl, kad fotografija automatiškai akumuliuoja įamžinimo, įvykio išsaugojimo ar dokumentinio įrodymo paradigmas, bet ir todėl, kad visų trijų autorių kertinis kūrybinis principas – atminties buvimo, takumo, kismo rekonstrukcija fotografijoje.

Tiesioginė nuoroda į atminties reikšmes fotografijoje atsispindi Algirdo Musneckio ciklo pavadinime – „Atkurta atmintis“. Vyriausiasis iš trijų autorių taikliai pataiko į šiandienes fotografijos tendencijas ir kūrybinės raiškos principus. Kažkada atminčiai užfiksuotus mėgėjiškus kadrus, nūnai praradusius pirminę paskirtį, jis perkelia į meninės fotografijos lauką – taip ne tik pervertindamas pačius atvaizdus, bet ir polemizuodamas su profesionalumo bei kūrybinės hierarchijos dogmomis.

Regina Šulskytė „Prospekto“ fotografijos galerijoje pristato darbus iš įvairių savo kūrybos etapų, nuo darbų iš žymiųjų ciklų „Mano drabužiai“, „Miegamajame“ iki naujausiųjų iš „Mano laikas“. Šmaikštaudami galime R. Šulskytės parodos dalį pavadinti retrospektyvos repeticija. O atminties tema autorės kūryboje neretai yra pagrindinis dėmuo. Nuo tiesioginio laike nutolusių kadrų jungimo iki vizualinių nuorodų bei praėjusio laiko citatų įšaldant asmeniškas istorijas fundamentalioje fotografijos istorijoje.

Jauniausias parodos autorius Remigijus Venckus atmintį iš savo fotografijos lakštų visiškai ištrina. Tiksliau tariant, mūsų supratimu, jos ten niekada ir nebuvo, nes tai tik „Tušti ekranai“, dar nespėję įsiurbti į save reikiamos informacijos. Tad autorius apverčia fotografijos, kaip įvykių archyvavimo suvokimo, modelį. Tiesiog jo darbai nepaklūsta tam, ko mes tikimės iš „teisingos“ fotografijos. Ir tada jau suvokėjas panyra nebe į atvaizdo, o į savo asmeninę atmintį.

Parodos rėmėjai: Kultūros taryba, LR kultūros ministerija.

Paroda „Šiauliai. Trys kartos“ veiks iki 2014 m. rugsėjo 6 d.

Parodos lankymas nemokamas.

„Prospekto“ fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.
Tel: +370 5 2618338

[img_assist|nid=1066855|link=lightbox|align=left|width=568|height=187]

Mildos Drazdauskaitės fotografijų paroda „Jaunavedžiai ir visi kiti“

ro.: 2014.08.17, 22:51 R  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 

Nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. (antradienio) maloniai Jus kviečiame į Mildos Drazdauskaitės fotografijų parodą „Jaunavedžiai ir visi kiti“ Lietuvos fotomenininkų sąjungos
„Vilniaus“ fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19),Vilnius).

Prodos ir katalogo pristatymas vyks rugpjūčio 21 d. 17.30 val.

*****
Kas yra Milda Drazdauskaitė? Ilgaplaukė mergelė gėlėta suknele su ramunių vainiku ant galvos ir stiklainiu – rankose? Skrybėlėta dama su ožka, susiruošusi prisidegti cigaretę, jau styrančią iš perkreiptos burnos? Kurią bepasirinktum, ji netiks prie humanistinės fotografijos klasikų, nes jos žmonės akivaizdžiai pozuoja, tarsi šaipydamiesi iš pretenzijos „pagauti gyvenimą“. Ji netiks ir prie „konceptualistų“, nes nedaro iš fotografijos ženklo, kalba vaizdu. Jos fotografija yra laisvas atomas mūsų fotografijos istorijoje. Ją lygino su Diana Arbus ir Violeta Bubelyte. Bet tai buvo klaida. Arbus domino luošiai ir keistuoliai, gyvenantys tikrovės izoliatoriuose. Drazdauskaitės fotografijų personažai yra „mes“, aptinkami tokie patys bet kur (po)sovietinėje erdvėje. Su Bubelyte ją sieja nebent tai, kad jos abi fotografuoja save (Milda – tik kartais). Abu palyginimai formalūs ir netgi nurašantys šių fotografių kūrybą – suprask, tai atskira, moterų, lyga. Tada nereikia konkuruoti ir gilintis.

Bet pažvelkime atidžiau. Drazdauskaitė pasirodė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai viskas dar buvo aišku: Lietuvos fotografijos „mokykla“ klestėjo, gyvenimą reikėjo rodyti gražiai, žmogus turėjo būti taurus, romantiškas, nekaltas. Svajojusi studijuoti kinematografiją, bet baigusi automobilių kelių inžinieriaus specialybę, ji atėjo pas Antaną Sutkų ir pasiprašė būti laborante – mokytis amato. Parodė savo fotografijas. Sutkus atmetė peizažus, bet įvertino žmones. Jie ir tapo jos tema. Nuo tol Drazdauskaitės vieta fotografų bendruomenėje buvo dviprasmiška. Regis, ji buvo vertinama: jos darbus nuolat siųsdavo į tarptautines parodas, ji laimėdavo prizus, apie ją rašė. Kita vertus, buvo leidžiama siųsti tik kelis, tuos pačius, patikrintus vaizdus, o personalines parodas ji tegalėjo surengti marginalinėse erdvėse. Ir tik 1991 m. kritikai atkreipė dėmesį į neįprastą Mildos matymą, kai Gintaras Zinkevičius ją įtraukė į 7 fotografų parodą, o kartu – į naujosios fotografijos kontekstą.

[img_assist|nid=1065404|link=lightbox|align=right|width=160|height=240]Jos tarpinę būseną lėmė su menu nesieto „liaudiško“ žanro naudojimas– „fotografija atminčiai“ įveikia modelių pasipriešinimą, o fotografę apsaugo nuo susireikšminimo. Bet ji ir nekuria „pranešimo“, yra „lėkšta“, kaip pasakytų Rolandas Barthes’as[1]. Bobulės juodomis skaromis, diedukai apsmukusiomis kelnėmis, apsvaigę jaunavedžiai fotografuojasi, nes nori įsiamžinti ir nė nenutuokia, kad iš to bus daromas menas. Bus griežtai atrenkama, kad žmonės „atspindėtų save“, retušuojama, atsisakoma detalių. Tada išryškės netyčia išsprūdę šypsniai, rimtumas, suglumimas, džiaugsmas, apsimetimas, liūdesys, nuobodulys ir visos kitos būsenos. Jų pasiruošimas šiai akimirkai paliko pėdsakus vaizde: ant stalo padėtos net dvi stiklinės su pamerktomis rudeninėmis puokštėmis, nupintas ramunių vainikas, apsivilktos gražiausios suknelės (būtinai gėlėtos), užsidėta mamos kepuraitė, atsineštas madų žurnalas, begalvė širdį rodančios Marijos statulėlė ir žvilgantys karoliai. Fotografavimasis atminčiai, žvelgiant į nenuspėjamą fotoaparato akį, nuo jų pačių nuslepia tai, kad čia vyksta gražesnio gyvenimo performansas, kurio metu išryškėja tas negražesnis. Jį ir galėsime tyrinėti be gailesčio. Bet tada, kai pagal „naiviosios“ fotografijos formulę pagaminamas nenaivus, kruopščiai padarytas portretas, išeina kažkas trečias. Kas?

Disonansas, nujaučiamas, bet nelengvai apčiuopiamas. Tarp nuoširdaus noro įsiamžinti ir tos pastangos bergždumo. Tarp tvirto savęs teigimo ir kaukės, slepiančios nežinojimą, kas esi. Tarp „rimto“ apipavidalinimo ir (auto)ironijos. Tai yra visai ne fotografijos atminčiai. Jų netikrumas išreikštas juodu rėmu. „Kam tu jas rėmini?“ – klausdavo Mildos. „Kad būtų faktas, kad būtų užfiksuotas momentas“, – atsako ji. „Ir kas iš to?“ – niekas nebepaklausia. Ogi nieko – gedulo rėmas rodo, kas neišvengiamai atsitiks (ir per tiek metų jau atsitiko) netgi tiems, kurie žiūri į galimybę išsaugoti šią akimirką optimistiškai. Ir kokia gi ta akimirka? Senukui skinant gėlę, katė lange mosteli uodega. Vyras prisnūdo, moteris rūko. Labai svarbu tai atsiminti. Įsirėminti ir pasikabinti ant sienos. Uždėti egzistencinį atspaudą ant to, kas nereikšminga ir praeina. Portretuojamieji to nežino. Jie tiki. Todėl 1992 m. ką tik studijas baigęs menotyrininkas Herkus Kunčius galėjo parašyti (susižavėjęs), kad „gyvenimiška poza čia paverčiama įvykiu, kuris atskleidžiamas per „pozuotojus“ – paprastus, geraširdžius, naivokus ir... paveiktus laiko idiotizmo. Šios nuotraukos – dvasinis autodafė, kurį įvykdyti apsiima pati autorė, beje, ir pačiai sau.“[2] Ji pati yra viena iš tų dostojevskiškų „idiotų“, kurie jausdamiesi neadekvatūs turi kažkaip išgyventi šalia „normalių“ – tų, kuriems viskas aišku. Betgi tokių čia ir nėra...

[img_assist|nid=1065405|link=lightbox|align=right|width=256|height=197]Toks požiūris buvo nepriimtinas sovietmečiu. Todėl apie Drazdauskaitę rašęs filosofas Romualdas Ozolas turėjo pripažinti, kad jos žmogus dar nepakylėtas iki absoliuto[3]. Ką darysi... Jos personažai, pagauti kažkur Kijevo gatvėse, Daugpilio stotyje, Lietuvos kaime su savo portfeliais ir kasdienybe, su savo nėriniuotomis apykaklėmis, ant taburetės patiektomis vaišėmis ir armonikomis, neatitinka romantinės fotografijos klišės. Neidealiai pozuojanti nuoga „dama“ šaiposi iš paties akto žanro, tarsi klausdama – ar tai ir yra viskas, ką galite pasakyti apie mane? Drazdauskaitės portretuose sureikšmintų būsenų gilioji beprasmybė akivaizdi, kaip ir tai, kad visi tie žmonės priklauso pažemintųjų sluoksniui, kad neturi jokios vilties ką nors pakeisti. Juose savęs neatpažintų Eduardo Mieželaičio „Žmogus“, bet mielai su jais susitapatintų Marcelijaus Martinaičio Kukutis, kurio ausyje „užaugo smagi kumelaitė“ ir dabar taip gėda prieš pažįstamus, kad net reikia bijoti mirties.

Toks žmogus yra amžinas. Dėl to Drazdauskaitės fotografijos nesikeičia – jei nežvilgtelėtum į datas, neįtartum, kad vienos užfiksuotos 1970 metais, o kitos – 1998-aisiais. Beveik trisdešimties metų tarpas ir politinių sistemų virsmas nieko nereiškia – šių žmonių sąmonėje nieko neįvyko. Gal tai ir yra tas trūkstamas absoliuto ženklas? Nukenksmintas sveika ironijos doze ir dygia išmintimi.

Agnė Narušytė


Milda Drazdauskaitė

Gimė 1951 m. gruodžio 15 d. Vilniuje. 1970 m. baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas).
1977 – 1990 m. dirbo Lietuvos fotografijos meno draugijoje, vėliau – Lietuvos fotomenininkų sąjungoje.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos nare tapo 1978 m. Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Nuo 1994 m. yra Tarptautinės meninės fotografijos organizacijos (FIAP) narė menininkė fotografė (AFIAP).

Pagrindinės personalinės parodos

1980 Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausioji farmacijos valdyba
1981 Radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutas Kaunas
1984 LTSR mokslinis metodinis kultūros centras, Vilnius
1986 Ventspilis, Latvija
1989 Fotomenininkų draugijos patalpos Uljanovskas, Rusija
1992 Vilniaus fotografijos galerija, Vilnius
1992 Fotografijos muziejus, Šiauliai
1992 Fotografijos galerija, Marijampolė
1993 Alytaus savivaldybė, Alytus
1996 Alytaus biblioteka, Alytus
2014 Vilniaus fotografijos galerija, Vilnius

Bibliografija:

Ozolas Romualdas. Milda Drazdauskaitė // Nemunas, 1979, Nr. 3, p. 30.
Литовский фотомастер Милда Драздаускайте // Советская Вента, 19 марта 1988 г., Но. 45 (8215), с. 3.
Kubilius Steponas. Kasdienybės veidai // Šeima, 1990, Nr. 2, p. 24 – 25.
Baranauskaitė Audra. Išlipti iš autobuso... // Respublika, 1991, gruodžio 10 d., p. 4.
 Kunčius Herkus. Prasiskverbimai iš po... // Krantai, 1992, sausis, vasaris, kovas, p. 100 – 102.
Armonaitė Liucija. Mildos Drazdauskaitės žmonės // Mažoji Lietuva (Klaipėda), 1992, vasario 20 d., p. 11.
Baranauskaitė Audra. Likimas panoro, kad ji taptų fotografe // Amžius, 1992 m. vasario 15 d., p. 6.
Vitkauskaitė Jurga. „Molio“ paieškos // Literatūra ir menas, 1992 m. vasario 15 d., p. 8
Jonikaitė Aušra. Nuotrauka atminčiai // Lietuvos aidas, 1992 m. vasario 19 d., p. 9.
Valiulis Skirmantas. Lašas po lašo // Šiaurės Atėnai, 1992 m., vasario 21 d., p. 8.
Станкевичене Р. Мгновение отражающее жизнь // Эхо Литвы, 1992 m. vasario 27, p. 5.
Kinčinaitis Virginijus. Pasivaikščiojimai. Nuo fotografijos muziejaus iki „Laiptų“ galerijos: [Apie M. Drazdauskaitės ir G. Liago fotografijų parodą, Šiauliai] // Šiaulių kraštas, 1992 m. rugsėjo 19 d., p. 5.
Cicėnas Rimas. Milda Drazdauskaitė // Tau ir namams, 1994, Nr. 3, p. 13; taip pat jos fotografijos iliustruoja kitus straipsnius p. 12, 19.
Fotografė Milda Drazdauskaitė: „Ieškau tikro veido“. Užrašė Virginija Kavaliauskaitė // Šeimininkė, 1997 m. sausio 15 d., Nr. 2 (252), p. 5, taip pat jos fotografija publikuota p. 1.

[1]Roland Barthes, Cameralucida, vertė Agnė Narušytė, Kaunas: Kitos knygos, 2012, p. 110–112.

[2] Herkus Kunčius, „Prasiskverbimai iš po...“, in: Krantai, 1992, sausis, vasaris, kovas, p. 101.

[3] Romualdas Ozolas, „Milda Drazdauskaitė“, in: Nemunas, 1979, Nr. 3, p. 30.

Paroda "Rasta Šanchajuje"

parija: 2014.08.17, 21:17  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +37.2  
 

Klubo "Fotokablys" nariai neskrido į tolimąjį kinišką Šanchajų, bet pasiėmę fotoaparatus keliavo į vilnietišką. Lietuvos sostinę pažįstantys žmonės žino, kad taip vadinama Šnipiškių rajono dalis. Čia itin daug paradoksų ir kontrastų, patraukusių fotografijos entuziastus.

Užfiksuoti vaizdai sudėti į vieną fotoistoriją. O nuotraukų parodą „Rasta Šanchajuje“ pristatoma kitame unikaliame Lietuvos sostinės rajone – Užupyje. Fotografijos eksponuojamos ant Vilnios krantinės priešais Užupio kavinę ir meno buveinę „Galera“ nuo rugpjūčio 20 d. iki lapkričio 1 d.

 


Festivalio Kaunas Photo sugrįžimas į Kauno miesto viešąsias erdves

ro.: 2014.08.03, 11:21  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 
Rugpjūčio 7 dieną, 13 val., Kauno pilies aikštelėje bus atidaroma Tomáš Pospěch (Čekija) paroda „Pilių savininkai”, o 14 val., Čečėnijos aikštėje- Davide Monteleone (Italija) paroda „Ačiū”, dalyvaujant parodų organizatoriams ir Kauno miesto atstovams.

Didėjant susidomėjimui, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ ir toliau auga, siekia dar didesnių auditorijų.
Pirmasis festivalis 2004 metais nustebino parodomis netipiškose menu vietose: gamyklose, transporto, komercijos vietose. 2014 metais vykstantis festivalis kitaip grįžta į viešąsias Kauno miesto erdves ir kviečia į pirmąsias šiuolaikinės fotografijos parodas viešosiose miesto erdvėse. Festivalio organizatoriai tikisi, kad šiomis parodomis pavyks paįvairinti Kauno miesto pėsčiųjų zonų ir turistų lankomų vietų kultūrinį gyvenimą.

Vienuoliktasis festivalis „Kaunas Photo“ šiemet švenčia iškilių Europos fotografų  keturiasdešimtmetį, džiaugiasi jų pasiekimais ir pristato parodų ciklą „1974 Generation“ („1974-ųjų karta“). Festivalio pabaigoje bus pristatytas to paties pavadinimo fotografijų albumas, kurio tiek fotografai, tiek sudarytojai yra 1974 m. gimę iškilūs fotografijos žmonės – nuo Airijos iki Rusijos, nuo Suomijos iki Italijos.

Tomáš Pospěch gimė 1974 m. Čekijoje. Jis vienas iš fotografų, pristačiusių savo parodą pirmojo festivalio programoje, kuris tada dar vadinosi „Kauno fotografijos dienos“, programoje. Fotografijų serija „Pilių savininkai” kalba apie vertybių ir tradicijų perkainojimą. Fotografijos supažindina su savotišku Čekijos fenomenu: realių ir įsivaizduojamų pilių, kurios skirtos sodų, dvarų ar geležinkelio stočių puošybai, modelių gamyba.

Nors Davide Monteleone gimė (1974 m.) ir augo Italijoje, jo šaknys yra Rusijoje, todėl suprantama, kodėl jo fotografijų serija vadinasi „Spasibo“ („Ačiū“). Davide Monteleone keliauja po Kaukazą nuo 2001 metų ir yra gerai susipažinęs su šiuo regionu. Darbų serijoje „Ačiū“- slegiantys, įtampos kupini vaizdai susipina su optimistiškomis naujosios Čečėnijos gyvenimo akimirkomis – religinėmis šventėmis, sporto varžybomis, vestuvių ceremonijomis.

Didžioji dalis Festivalio KAUNAS PHOTO renginių vyks pirmąją ir antrąją rugsėjo savaitę, o dauguma festivalio parodų veiks veiks iki spalio 11 d.

Fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO nuo 2004 m., kurį organizuoja VšĮ “Šviesos raštas”, ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, yra tarptautinių organizacijų “Festival of Light” ir Europos fotografijos festivalių sąjungos narys.
KAUNAS PHOTO didieji rėmėjai: Lietuvos Kultūros taryba, Kauno miesto savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Pro Helvetia. FRAME, Latvijos Kultūros kapitalo fondas.

Didieji informaciniai rėmėjai: Katos Grupė, Delfi.lt, Kauno Oro uostas
Informaciniai rėmėjai: PILOTAS.LT, Kamane.lt, Vyzdys foto, IQ, Bernardinai.lt, Kaunodiena.lt, Šiaurės Atėnai, Nemunas, 7MD.
Daugiau informacijos teikia:
G. Šimkevičiūtė - 8600 31722
M.Kavaliauskas - 8650 77895
festival@kaunasphoto.info

www.KaunasPhoto.com


Romo Juškelio fotografijų paroda

ro.: 2014.07.28, 10:20 R  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +13.3  
 

2014 m. liepos 30 d., trečiadienį, 17.30 val. nuoširdžiai Jus kviečiame į
Romo Juškelio fotografijų parodos „Tarp formos ir turinio. Marionetės“ atidarymą „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).

Atidaryme dalyvaus autorius.

Romas Juškelis nuo pat savo kūrybinio kelio pradžios Lietuvos fotografijos kontekste išsiskyrė kaip nuolat eksperimentuojantis autorius. Jis geriausiai atpažįstamas iš įvykio ir siužeto atsisakančio žvilgsnio, koloristinių ir medžiagiškų ieškojimų, siurrealių ir kraštutinai fragmentuotų atvaizdų. Greičiausiai šitokių Romo Juškelio darbų žinomumą ir populiarumą paskatino netapatumas su vyraujančiomis fotografinės raiškos tendencijomis, nes autorius yra sukūręs ir atvirai į žmogiškąją aplinką orientuotų darbų.

[img_assist|nid=1062328|link=lightbox|align=right|width=256|height=173]„Prospekto“ fotografijos galerijoje pristatomoje parodoje „Tarp formos ir turinio. Marionetės“ lankytojai galės išvysti šį autoriaus dvilypumą. Serija „Žmonės ir manekenai“ (1987–1992) yra vienas geriausių siurrealistinių formos paieškų ir technologinių fotografijos eksperimentų pavyzdžių. Kitame demonstruojamame cikle „Rezervistai“ (1983–1985) Romas Juškelis atsiskleidžia kaip socialinę aplinką tyrinėjantis autorius. Parodoje iš šių dviejų sugretintų serijų pamatysime, kad iš pažiūros ir visuotinai nusistovėjęs dualizmas gali turėti bendrą vardiklį. Geometrinės persiliejančios abstrakcijos trykšta koloristiniais pasažais ir anekdotiška, o kartais graudžia „eilinio“ kasdienybe. Ir jau tik pradėję gretinti pastebime, kad abiejuose fotocikluose vyrauja „karnavališka“ nuotaika. O dar ilgiau stebint išryškės „tikrumo“ aspektas. Ir kai iškils klausimas, kuri tikrovė tikresnė?, „Manekenai“ ir „Rezervistai“ taps tarsi broliais dvyniais. Tuomet galime nagrinėti ir kario kasdienybės beprasmiškumą, ir žmogiškumo įmitaciją parduotuvių vitrinose. Klausimų virtinė gali tapti begaline.

***********

Romas Juškelis gimė 1946 m. Kaune. Nuo 1979 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, ilgametis Kauno skyriaus mokymo dalies vedėjas.
Svarbiausi darbai: „Atspindžiai“ (1980–1985); „Žmonės ir manekenai“ (1987–1992); „Rezervistai“ (1983–1985); „Diskoteka“ (1986–1989); „Apleista tvirtovė“ (1993); „Krišnaitų šventė“ (1997); „Kauno fortai“ (2000); „Vilties namai“ (2001).
Fotografijos saugomos: Vilniuje Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Modernaus meno centre ir Lietuvos dailės muziejuje; FIAP kolekcijoje Lozanoje, Šveicarijoje.

Romo Juškelio paroda „Tarp formos ir turinio“ veiks iki 2014 m. rugpjūčio 16 d.

Parodos lankymas nemokamas.

„Prospekto“ fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.
Tel: +370 5 2618338

37-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras

ro.: 2014.07.27, 16:20  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
 5  +61.4  
 

37-asis tarptautinis fotomenininkų seminaras
„Fotografų susitikimai“. Nida 2014
2013 rugsėjo 15 – 19
Nidos kultūros ir turizmo centras „Agila“ (Taikos g. 4)

Lektoriai / lecturers / лекторы

Romualdas Požerskis, Stanislovas Žvirgždas, Agnė Narušytė, Virginijus Kinčinaitis, Margarita Matulytė, Gabrielė Naprušienė, Tomas Pabėdinskas, Alnis Stakle (Latvia), David Jimenez (Spain), Nikolaj Kulebyakin (Russia), Stepanka Šimlova (Czech Republic), Mihály Surányi (Hungary), Tom Persinger (US), Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus.
www.photography.lt

 

Norime informuoti apie pagrindinius su seminaru susijusius dalykus:

Seminaro metu vyks paskaitos, parodų atidarymai, portfolio peržiūros, Nida OFF, neformalūs susitikimai su seminaro lektoriais ir svečiais.
Akreditavimasis (el. paštu) į Seminarą, Portfolio peržiūras bei Nida OFF tik iki rugsėjo 8 d. el paštu: fotomenininkainidoje@gmail.com.
Portfolio peržiūros bus vykdomos tik pagal numatytą tvarką iš anksto užsiregistravusiems ir seminare akredituotiems fotografams. Portfolio peržiūros vyks rugsėjo 16-18 dienomis. 
Seminaro metu vyks konkursas „Fotografuojame Nidoje 2013“.

Atnaujintą informaciją apie seminarą rasite adresu www.photography.lt

 

1 Akreditavimasis į seminarą:

Į paskaitas patekti bus galima tik su akreditacijomis. Visų norinčių gauti akreditacijas prašome išsiųsti užpildytą anketą el. pašto adresu: fotomenininkainidoje@gmail.com. Laiško „Temoje“ užrašykite: Akreditacijai 2014, jūsų vardas ir pavardė. El. paštu registruotis galite iki rugsėjo 8 d. Akredituotis galėsite ir atvykę į seminarą iki rugsėjo 17 d. 13 val., už tai bus imamas 10 litų administravimo mokestis. Puo rugsėjo 17 d. 13 val. akreditacijos nebebus išduodamos. Siųsdami laišką akreditacijai atsakykite į šiuos klausimus (anketa):

1) Vardas, Pavardė.
2) Datos, kurių metu planuojate būti seminare.
3) Ar jums reikėtų vertimo: anglų - lietuvių, lietuvių - anglų?
4) Ar esate Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys?
5) Ar norite el. paštu gauti informaciją apie Lietuvos fotomenininkų sąjungos rengiamas parodas, seminarus, mokymus ir kt.?
6) Jūsų mobilaus telefono numeris, el. pašto adresas.

Registruodamiesi akreditacijai atsiųskite ir nedidelę savo portretinę fotografiją (nuotraukos failą užvadinkite: jūsų vardas ir pavardė) kuri bus naudojama šio seminaro akreditacijai. Organizatoriai pasilieka teisę nesuteikti akreditacijos.

 

2 Portfolio peržiūros

Norintys dalyvauti portfolio peržiūrose iki rugsėjo 8 d. apie tai turi informuoti el. paštu:fotomenininkainidoje@gmail.com . Laiško „Temoje“ užrašykite: Portfolio, jūsų vardas ir pavardė.  Portfolio peržiūros vyks rugsėjo mėn. 16-18 dienomis. Apie sesijų tvarkaraštį pranešime nuo rugsėjo 9 d. Portfolio skaitys seminaro svečiai ir lektoriai. Prtfolio metu bus galima pateikti iki 2 serijų, ne daugiau kaip po 30 nuotraukų. Portfolio peržiūroms fotografijas atsivežus elektroninėje laikmenoje patartina turėti savo nešiojamą kompiuterį. Vienos peržiūros laikas – 20 minučių. Portfolio peržiūrose gali dalyvauti tik akredituoti seminaro dalyviai. Šiais metais peržiūrų išlaidas apmoka Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

 

3* Nida OFF 
Seminaro metu vyks Nida off programa. Tai savotiškas neformalus klubas, kurio metu bus rodoma jaunųjų fotografų kūryba, vyks įvairios diskusijos, pristatymai.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia jaunus ar neseniai į fotografijos pasaulį įžengusius fotografus siųsti savo darbus fotografijų peržiūroms (dalyvio anketa prisegtuke). Autorius turi pateikti ne mažiau 5 ir ne daugiau 10 nuotraukų, sukurtų  per pastaruosius dvejus metus. Laukiame Jūsų darbų iki 2013 rugsėjo 1 d. elektroniniu adresu, offnida@gmail.com . Rekomenduojama siųsti fotografijų ciklus, serijas ar pan. Iš geriausių fotografijų bus atrinkti autoriai, kurių darbai bus rodomi „NIDA OFF“ peržiūrose. Į peržiūras patekusių autorių sąrašas bus skelbiamas rugsėjo 8 d. interneto svetainėje www.photography.lt bei Nidos seminaro metu, „NIDA OFF“ plakatuose. Organizatorius: Lietuvos fotomenininkų sąjunga offnida@gmail.com

  Komentarai..

Sigito Baltramaičio fotografijų paroda „Vilniaus senamiestis ir jo gyventojai“

ro.: 2014.07.20, 19:17  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 
2014 m. liepos 22 d., antradienį, 17.30 val. maloniai Jus kviečiame į
Sigito Baltramaičio fotografijų parodos
„Vilniaus senamiestis ir jo gyventojai“ atidarymą Lietuvos fotomenininkų sąjungos
„Vilniaus“ fotografijos galerijoje  
(Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19),Vilnius).

Sigitas Baltramaitis – pastaruoju metu už Lietuvos ribų gyvenantis ir kuriantis autorius, kartkartėmis sugrįžtantis su naujomis parodomis, kurių paskutinioji vyko 2012 metais Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje. Jo parodose regėti fotografijų ciklai „Niujorko kaleidoskopas“, „Indijos spalvos“ trykšta spalvomis ir vitališkais eksperimentais, dvigubose ekspozicijose persikloja kasdienybės vaizdų informacija. Tačau naujoji autoriaus kūryba gerokai skiriasi nuo dar gyvenant Lietuvoje susiformavusio jo braižo. Tad Lietuvos fotomenininkų sąjunga kviečia atsigręžti į prieš tris dešimtmečius sukurtą, daugeliui jau primirštą, o jaunesnėms kartoms net nematytą autoriaus fotografijų ciklą „Vilniaus senamiestis ir jo gyventojai“. Primirštomis galime pavadinti ne tik S. Baltramaičio šios serijos fotografijas, bet ir jose užfiksuotą Vilnių. Iš asketiškų fotolakštų prabyla miestas, dar nepažinęs neribotos komunikacijos, turistų antplūdžių, reklamos ir prekių pertekliaus. Kita vertus, nerasime čia ir akivaizdžių nuorodų į to meto socialinę ar politinę aplinką. S. Baltramaitis renkasi bešališko gyvenimo stebėtojo poziciją ir kolekcionuoja autentiškas esamojo (o gal reikėtų sakyti – būtojo) laiko detales. Tas smulkmenas, iš kurių ir susidaro visuma. Pats S. Baltramaitis pasakoja: „Tas ramus, nuošalus gyvenimas man buvo įdomus ir artimas, fotografavau labai paprastai, be jokių įmantrybių, siekdamas aprėpti kuo daugiau veiksmo aplinkos. Nesistengiau išreikšti protesto ar atskleisti socialinių skaudulių, valdžios skleidžiamo melo, man tiesiog norėjosi sužinoti daugiau apie gyvenimą už blizgaus paveiksliuko.“ Ir toks nedidaktiškas kalbėjimas smalsiam, susidomėjusiam stebėtojui gali papasakoti daug labai paprastų, bet kartu ir talpių istorijų.

Sigitas Baltramaitis studijavo architektūrą Vilniaus technikos universitete, yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1982 m. Sukūrė fotografijų ciklus „Vilniaus senamiestis ir jo gyventojai”, „Maldininkų kelionė per Lietuvą”, „Iliuzijos”, „Sapnų karalystė”, „Niujorko kaleidoskopas”, „Indijos spalvos”, „Ispanijos peizažas”, „Bretanės peizažas”,  „Italijos regionai”, „Islandijos peizažas”, „Felerišo panoramos”. Jo darbai saugomi Lietuvos fotomenininkų sąjungoje; Baltijos informacijos centre Vintetūre, Šveicarijoje; „Bild Photogalerie“ Arau, Šveicarijoje; „Photo Forum“ Ciuriche, Šveicarijoje, bei privačiose kolekcijose.

Sigito Baltramaičio paroda „Vilniaus senamiestis ir jo gyventojai“ veiks iki 2014 m. rugpjūčio 9 d.

Vilniaus fotografijos galerija, Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius.
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.
Tel: +370 5 2611702

Fotografijų paroda „KOLEGOS“

ro.: 2014.07.08, 11:10  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 

Lietuvos fotomenininkų sąjunga Jus maloniai kviečia į parodos „Kolegos“ atidarymą, kuris įvyks šių metų liepos 8 d. (antradienį) 15 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).

Parodoje „Kolegos“ fotomenininkai kviečia lankytojus pažvelgti į save ir kartu paneigia populiarią patarlę „batsiuvys be batų“. Šmaikštūs, išradingi, ironiški ar stilistiškai angažuoti portretai pasakoja apie tai, kaip fotografai mato save ir savo kolegas kasdienybėje bei darbo procese. Lietuviškos fotografijos patriarcho Antano Sutkaus inicijuotoje parodoje atsiskleidžia plati fotografinio portreto išraiškos galimybių amplitudė. Portretas šiuo atveju pristatomas pačiomis įvairiausiomis formomis, nuo kasdienio kolegų bendradarbiavimo ir linksmų fotografinių replikų iki autorinio kūrybinio fotoatspaudo ir savęs jame traktavimo.

Paroda susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje autoriai kuria savo autoportretus pabrėžtinai akcentuodami savitą stilių ir fotografinės raiškos specifiką. Antrojoje regime kolegišką bendradarbiavimą ir žaismingas darbo rutinos interpretacijas.

[img_assist|nid=1058375|link=lightbox|align=right|width=256|height=183]Lietuvos fotografijos klasikai Antanas Sutkus, Aleksandras Macijauskas, Romualdas Požerskis ir kiti fiksuoja aplinką ir aplink esančius, bendro tikslo vedamus „kameros brolius“ sau įprastu dokumentinio kasdienybės stebėjimo stiliumi. Viduriniosios kartos fotografai Violeta Bubelytė, Remigijus Treigys ir kiti autoportretą pateikia kaip autorinio braižo deklaraciją. Tarp šių dviejų polių ir išsiskleidžia parodos „Kolegos“ vizualinis nuotykis. Fotografijos mylėtojai čia ras ir tai, ką galime pavadinti klasikine „lemiamo momento“ fotografine paraktika, ir tai, kas leido kritiškai stebėti fotografinę aplinką ir save joje.

Parodos dalyviai: Algimantas Aleksandravičius, Violeta Bubelytė, Juozas Budraitis, Ričardas Dailidė, Ramūnas Danisevičius, Rimantas Daukša, Jonas Dovydėnas, Gintas Kavoliūnas, Julius Keleras, Valerij Koreškov, Algimantas Kunčius, Aleksandras Macijauskas, Raimundas Malaiška, Algirdas  Musneckis, Aleksandras Ostašenkovas, Romualdas Požerskis, Monika Požerskytė, Romualdas Rakauskas, Saulius Slavinskas, Antanas Sutkus, Vytautas Suslavičius, Remigijus Treigys, Gintaras Žilys, Saulius Žiūra.

Parodos rėmėjai: Kultūros Taryba, LR Kultūros ministerija ir AB „ALITA“.
Paroda veiks iki 2014 m. liepos mėn. 26 d.
„Prospekto“ fotografijos galerijos darbo laikas II-V 12.00 – 18.00 val., VI 12.00 – 16.00 val.



Sauliaus Slavinsko paroda

ro.: 2014.07.02, 00:12  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +20.5  
 
Maloniai kviečiame į Sauliaus Slavinsko fotografijų parodos atidarymą „Vilniaus fotografijos galerijoje“ 2014 m. liepos 2 d., trečiadienį, 17.30 val. (Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. 19), Vilnius).

Saulius Slavinskas – dar gana naujas vardas Lietuvos fotografijos padangėje: vos prieš kelerius metus pradėjęs nuosekliai dirbti fotografijos išraiškos priemonėmis, jis veržliai ir pastebimai įsiliejo į kūrybingų autorių gretas. Per kelerius pastaruosius metus Sauliaus Slavinsko darbų galėjome matyti įvairiuose Lietuvos miestuose: grupinėse parodose – projekte Kiti (KKKC Klaipėdoje), LT Pinhole fotografija (A. Mončio namuose-muziejuje Palangoje), pirmojoje LAFA parodoje (Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje), parodoje New folder („Prospekto“ fotografijos galerijoje Vilniuje); taip pat personalinėse parodose – „Galeroje“ (Užupio meno inkubatorius Vilniuje), galerijose „Sofa“ (Druskininkuose) ir „Urbana“ (Kaune).

Vilniaus fotografijos galerijoje Saulius Slavinskas pristato dvi darbų serijas – „Guzikas“ ir „Riba“ –, kurios žymi etapinius autoriaus kūrybos posūkius. Pirmojoje, pavadintoje „Guzikas“, regime abstrahuotus ir kiek siurrealius artimos aplinkos atvaizdus, užfiksuotus pinhole technika. Šie darbai rodo Sauliaus Slavinsko apsisprendimą pasirinkti fotografijos priemonę, įgalinančią realybę fiksuoti ir transformuoti savitu, autoriniu žvilgsniu. Technika autoriui tampa įrankiu, leidžiančiu konstruoti savą, individualizuotą pasaulio vaizdinių kolekciją. Cikle „Riba“ jau konkretizuojama pasirenkamų vaizdinių amplitudė. Būdamas profesionalus architektas, Saulius Slavinskas savitai ir minimalistiškai registruoja urbanistinio landšafto riboženklius. Abstrahuodamas racionalią pastatų geometriją, jis pateikia kokybiškai ir estetiškai naują bei nepažintą architektūros stebėjimo rezultatą. Pats autorius teigia: „Šiuose darbuose ji (architektūra) iš tiesų dematerializuota, nufunkcinta ir jau tikrai nukomercinta. Būtent sąmoningas šių priemonių panaudojimas tarsi ir apsprendžia naujos estetikos esmę. Atsiranda daugiasluoksnė erdvė, leidžianti skleistis skaidriai, tyrai estetikai, kurią ir matau kaip vieną iš svarbiausių siekių savo darbuose.“ Jo kolega Audrys Karalius pratęsia mintį teigdamas: „Saulius Slavinskas – architektas, kurio objektyvus ir neužterštas vienadienėmis emocijomis matymo laukas padeda prabilti architektūrai grynais, materialistinių gravitacijų neįelektrintais garsais. O pinhole technika architektūrinius tyrinėjimus pakylėja į filosofines abstrahuotas erdves.“

Paroda veiks iki 2014 m. liepos 19 d.

Vilniaus fotografijos galerijos darbo laikas
II–V: 12–18 val., VI: 12–16 val.

Parodų lankymas nemokamas.


Kaune: Šveicarų menininkų paroda

ro.: 2014.06.26, 00:56  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 

Birželio 27 d., penktadienį, 17 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma šveicarų menininkų poros F&D Cartier paroda “Palauk ir pamatysi, Lietuva” (ang. “Wait and see, Lithuania”). Šis projektas yra “Meno parko” organizuojamo festivalio “Kaunas mene. Sklaida. Pažintys” programos dalis.
Šiųmetinė festivalio koncepcija – "Sklaida. Pažintys“, kuria festivalio organizatoriai siekia pristatyti tiek naujus projektus, tiek supažindinti su Kaune dar nematytais šiuolaikinio meno kūrėjais, jaunų ir pasaulinę šlovę pelniusių menininkų kūryba bei tęsti festivalyje jau dalyvavusių autorių pristatymus.

Šveicarų menininkų pora Francoise ir Daniel Cartier (žinomi kaip F&D Cartier) tyrinėdami dvi fotografijos egzistavimui būtinas sąlygas – šviesą ir fotografinį popierių – ilgus metus kūrė fotografinius vaizdus nenaudodami fotoaparato, o ant fotopopieriaus eksponuodami atsitiktinai rastus objektus ir tokiu būdu liudydami, kad pati šviesa sukuria unikalų daiktų piešinį, nesąlygojamą jokios optikos. 1995 m. pradėję kolekcionuoti 1880-1980 m. fotografinio popieriaus pavyzdžius, menininkai pastebėjo, kad net fotolaboratorijoje neapdorotas popierius savitai ir labai skirtingai reaguoja į šviesos ir aplinkos poveikį. Eksponuojant šiuos popieriaus lakštus parodinėse erdvėse natūraliai egzistuojančiomis šviesos sąlygomis, fotoinstaliacijos spalva visos parodos metu palengva kinta, tad galutinis ekspozicijos vaizdas kiekvienąkart yra kitoks ir sunkiai nuspėjamas net patiems autoriams.

F&D Cartier 2013 m. meno rezidencijos metu susitikinėjo su lietuvių fotografais ir rinko iš jų užsilikusius senus šviesai jautrius fotopopierius, iš kurių ir bus sukurta ekspozicija Kauno fotografijos galerijoje. Tam, kad suvokti procesą ir pastebėti fotopopieriaus kismą, žiūrovas turi išlikti kantriu. Iš čia ir kilęs projekto pavadinimas – “Palauk ir pamatysi”.

Daugiau apie festivalio "Kaunas mene. Sklaida. Pažintys" renginius www.menoparkas.lt
Paroda veiks iki liepos 27d.
Įėjimas nemokamas.

Kiti festivalio renginai:

FESTIVALIO VASAROS DALIES PROGRAMA

Birželio 26 d.
Jaunųjų menininkų projektas MITAS IR MENAS. Atidarymas 18:00 val.
Dalyvaujantys menininkai: Julija Jakilaitytė, Simonas Kuliešis, Kristina Mažeikaitė, Julija Pociūtė, Povilas Ramanauskas, Rosanda Sorakaitė, Lina Šniraitė, Vytautas Tautkevičius, Rasa Vilčinskaitė.
Galerijoje "Meno Parkas" (Rotušės a. 27).
Paroda veiks iki 07 18.

Tarptautinio videomeno festivalio VIDEOHOLICA peržiūros. Kuratorius Neno Belchev (BG).
Kavinės "Skliautas" lauko kiemelyje (Rotušės a. 26).
Veiks iki 07 18.

Birželio 27 d.
F&D Cartier. PALAUK IR PAMATYSI, LIETUVA.         Atidarymas 17 val.
Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės a. 1 / Vilniaus g. 2).
Paroda veiks iki 07 27.

Dokumentinė festivalio „Kaunas mene“ paroda. Atidarymas 18 val.
Galerijoje „Homo ludens“ (Jonavos kultūros centre, Žeimių g. 15, Jonava).
Paroda veiks iki 07 18.

 Birželio 28 d.
KAUNO MENININKŲ DIENA. 12 - 16 val.  Organizatoriai sukvies Kauno menininkus susiburti į vieną vietą – miesto širdį. Susibūrimą lydės improvizuotos akcijos, veiks laikina menininkų skaitykla.
Rotušės aikštėje.

Stasys Žirgulis. EPOCHŲ AIDAS. Skulptūrų parkas.
Kauno rotušės aikštėje.
Paroda veiks iki 07 03.

Liepos 3 - 9 d.
Videofilmų peržiūra: Judith Lesure (FR) ir Gregoire Fabvre (FR) bei performansų programa.
Galerijoje „Post“ (Laisvės al. 51A).
Paroda veiks iki 07 09.



Antanas Sutkus. „Be pavadinimo“

ro.: 2014.06.24, 23:51  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 

2014 birželio 26 d. – liepos 26 d.
Aitdarymas birželio 26 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Birželio 26 dieną, 18 val. galerijoje „Vartai“ pristatoma tarptautinį pripažinimą pelniusio, legendinio lietuvių fotografo Antano Sutkaus personalinė paroda „Be pavadinimo“.  Lietuvos fotografijos meistro 75 metų jubiliejui skirtoje parodoje eksponuojamos rinktinės fotografijos dar niekados nerodytos Lietuvos publikai.

Menininko fotoarchyve yra sukaupta daugiau nei pusė milijono objektų. Jau kelis dešimtmečius fotografas jį atidžiai peržiūri, įdomiausius ir labiausiai vykusius darbus perkeldamas ant popieriaus. Parodai atrinktos fotografijos apima visą fotomenininko kūrybos laikotarpį: nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios. Kuratorė Julija Čistiakova Antano Sutkaus darbus suskirstė į kelis ciklus, atspindinčius ilgalaikę meistro kūrybą: „Portretai“, „Moterys“, „Vaikai“, Gatvės scenos“. Kiekvieną ciklą sudaro įvairiais laikotarpiais darytos nuotraukos, sukomponuotos į atskiras grupes. Toks sumanymas, pasak kuratorės, suteiks žiūrovui galimybę pažinti Lietuvos fotografijos klasiką iš naujo ir pamatyti kaip per jo ilgą autoriaus karjerą kito santykis su žmonėmis, politika, architektūra. Greta nuotraukų, parodoje taip pat bus eksponuojami įvairių laikų plakatai ir katalogai, asmeninės nuotraukos bei filmai apie Maestro kūrybą ir gyvenimą.

Savo darbuose A. Sutkus pateikia humanistinį požiūrį į fotografiją, tuo ragindamas publiką apsvarstyti mūsų gyvenamąjį aplinką. „Paprasčiausias geros fotografijos receptas: reikia mylėti tą žemę ir tuos žmones, kuriuos fotografuoji“, – įsitikinęs fotomenininkas Antanas Sutkus. Savo darbus jis vadina „subjektyviuoju realizmu“, nes jo „kasdienybės archyvai“ – tai ne šaltas veidų ir įvykių fiksavimas, o paties autoriaus asmenybės kiaurai persmelkti memuarai. Kupini meilės, nevilties, neužmirštamų susitikimų ir skaudžių išdavysčių.

Kiekviena fotografija į parodos erdvę atsineša prabėgusio laiko skeveldrą – su ypatinga to meto šviesa, nuotaika, kitokio gyvenimo ilgesiu. Nespalvotos A.Sutkaus nuotraukos keistu būdu atgaivina net garsus – miesto gatvių gaudesį, vaikų balsus, ar tą akimirkos tylą, kuri apgaubia, kai žvelgi į tave fotografuojantį žmogų. Apmąstant A. Sutkaus kūrybą šiandien, ji atrodo tarsi ilgas ir svarbus tyrimas, kuris nesiekė identifikuoti savo darbų „poveikio zonos“ ar jų „veiksmo“, bet apibūdina santykius tarp vietos ir žiūrovo, tarp darbo ir jo turinio, tarp asmeninės ir kolektyvinės atminties.

Antano Sutkaus meninės kalbos jėga ir kūrybos sritis įtraukė fotografo vardą į pasaulio kultūros kūrėjų gretas. Per penkiasdešimt kūrybos metų autorius surengė šimtus autorinių parodų, nuolat kviečiamas dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose projektuose Brazilijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje bei daugybėje kitų šalių. Menininko kūriniai saugomi garsiausiose pasaulio meno ir kultūros kolekcijose, tarp jų – Lietuvos dailės muziejuje, Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje, Tarptautiniame fotografijos centre Niujorke, Drezdeno meno galerijoje, Viktorijos ir Alberto muziejuje Londone, Stokholmo moderniojo meno muziejuje, Čikagos menų institute, Paryžiaus fotografijos muziejuje ir daugelyje kitų. Antano Sutkaus kūryba įvertina Lietuvos Nacionaline kultūros ir meno premijos bei gausybe kitų apdovanojimų.

Parodos kuratorė Julija Čistiakova

Globėjas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybė
Parodos rėmėjai: Bioderma, Neregėta Lietuva, DHL
Informacinis rėmėjas Clear Channel
Galerijos rėmėjai: Bosca, Echo Gone Wrong, Ekskomisarų biuras, Infoterminalas, Namas ir Aš, Lietuvos rytas, Petro ofsetas
Dėkojame Marijampolės miesto savivaldybei, Ingridai Vainauskienei, Irenos Jurgutienės PĮ, Viešbučiui „Amberton“

Pirmoji LAFA narių paroda Klaipėdoje

Juozapas: 2014.06.24, 19:54 R  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +46.2  
 
Birželio 27 dieną, penktadienį, 18 valandą - LFS Klaipėdos skyriaus galerijoje (Tomo g. 7) atidaroma pirmoji Lietuvos analoginės fotografijos asociacijos paroda. Lietuvos analoginės fotografijos asociacija, įsikūrusi 2013 metais, LFS Klaipėdos skyriaus galerijoje ir KKKC amatų kiemelyje prisistato su paroda, kurioje bus galima susipažinti ne tik su senosiomis fotografinėmis technologijomis, bet ir su originaliomis kūrybinėmis idėjomis. Autoriai eksponuoja darbus, kuriuos vienija dėmesys analoginei technikai. Kodėl senosios technologijos aktualios dabar, kai skaitmeninė technika atpalaiduoja ir idėjas leidžia realizuoti itin lengvai? Kiekvienas parodos dalyvis į šį klausimą turės kiek skirtingus atsakymus. Beveik kiekvienam iš jų skaitmeninė technika – darbo įrankis. O analoginis fotoaparatas, kaip pasakytų ne vienas parodos dalyvis – tai įrankis sielai. Jis leidžia būti ritualo kūrėju, pajausti laiko tirštumą. Analoginis procesas užburia ir neretai pateikia pačiam autoriui netikėtą rezultatą. Neretai pati technikos ar technologijos kuriama vaizdo estetika prisideda prie Déjà vu jausmo, kuri patiri žiūrėdamas šiuolaikines analogines fotografijas. Tai natūralu. Ir puiku, kad parodos autoriai, kurdami senosiomis technologijomis, nebijo tapti senamadiškais ar neaktualiais. Toks nebijojimas leidžia žiūrėti į senas technologijas tiesiog kaip į įrankį, kuris gali būti naudojamas šviežių idėjų realizacijai. O senamadiškumo ar tiesioginių reveransų tradicijai čia ieškoti neverta… Senąją techniką LAFA nariai myli ne dėl pagarbos istorijai, o labiau dėl to, kad ji suteikia kitokias galimybes, nei suteikia skaitmeninė technika. Ne vienas parodoje dalyvaujantis autorius susikonstruoja kokią kamerą ir pats.   Šioje parodoje nerasite įsispraudusio skaitmeninio kodo ir galėsite pasimėgauti retai matomais technologiniais eksperimentais. Pasak E. Kabošio, „suvokti technologijų poveikį galutiniam atvaizdui visada svarbiau, nei pasitikėti siūlomais šablonais. Tai tas pats kaip mokėti pasigaminti savo prieskonių derinį, o ne nusipirkti „prieskonių mišinį vištienai““… Taigi auganti ir atvira LAFA bendrija tikisi, kad parodos lankytojai su malonumu paskanaus retų, gurmaniškų patiekalų akims ir mintims. Parodos atidarymas – Birželio 27 d.,  18.00 val. LFS Klaipėdos skyriaus galerijoje (Tomo g. 7)

Latvių fotografijos paroda

ro.: 2014.06.18, 23:01 R  Kategorija:  PARODOS  ir nemokami renginiai
Skelbimai:  Fotografijų parodos
Rašyti komentarą  +   
 

 Vietos pojūtis.

Latvijos šiuolaikinė fotografija.

2014.06.19 - 2014.07.12
"Prospekto galerija" (Gedimino pr. 43)
Atidaryme dalyvaus autoriai.

2014 m. birželio 19 d., ketvirtadienį, 17.30 val. nuoširdžiai Jus kviečiame į Latvijos šiuolaikinės fotografijos parodos „Vietos pojūtis“ (Sense of Place) atidarymą Lietuvos fotomenininkų sąjungos „Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Parodos autoriai žymiausi šiandienos latvių jaunosios kartos atstovai Arnis Balčius, Alnis Stakle, Reinis Hofmanis dalyvaus parodos atidaryme ir pristatys savo kūrybines strategijas. O įžanga į pažintį su nūdienos Latvijos fotografija taps Arni Balčiaus paskaita „Šiuolaikinė Latvijos fotografija“ meno mugėje „ArtVilnius“ birželio 18 d., trečiadienį, 15 val.

Trys šiuolaikinės Latvijos fotografijos atstovai Arnis Balčus, Reinis Hofmanis ir
Alnis Stakle Latvijos peizaže ieško ženklų, charakterizuojančių jų namus. Peizažas susideda iš natūralių ir kultūrinių (dirbtinių) elementų sąveikaujančių vienas su kitu. Šioje sąveikoje atsiranda vietos pojūtis, kurį autoriai stengiasi atskleisti savo darbuose.

Alnis Stakle serijoje „Not Even Something” (Net ne kažkas) fotografuoja naktinius nepažymėtus žemėlapyje Daugpilio, antro pagal dydį Latvijos miesto, takus ir kelius. Arnis Balčus savo „Latvian Notes“ (Latviški užrašai) cikle tiria kolektyvinius ritualus ir bendro naudojimo (visuomenines) vietas provincijoje ir priemiesčiuose. Reinis Hofmanis savo serijoje „Sale and Private“ (Privatu ir pardavimui) domisi ženklų sistema peizaže. Tuo pat metu fotografai reflektuoja sudėtingą ekonominę ir politinę situaciją šiandienos Latvijoje. Prieš keletą metų Latvija patyrė gilią ekonominę krizę, o dabar ji vėl pripažįstama sparčiausiai augančia Europos sąjungos valstybe. Peizažas yra kaip kalba pastoviai konfliktuojanti su oficilia reprezentacijos forma siūloma turistams ir kasdiene realybe, dažnai nepaveikta globalizacijos. Fotografai rodo mums peizažo komponentus, sudarančius visuomenės apgyvendintos erdvės naratyvą, vietovės istoriją, taip pat latvių požiūrį į pačius save globaliame kontekste.

Arnis Balčus

Arnis Balčus (g. 1978) yra fotografas ir žurnalo „Fotokvartals“ redaktorius. Dauguma jo naujausių darbų tiria latvių identitetą, socialinę istoriją ir politinius tabu. Arnis Balčus yra baigęs Latvijos universitetą Komunikacijos fakultetą (bakalauro studijos) ir Westminsterio universitete studijavo fotografiją (magistro studijos). Jo darbai pastoviai dalyvauja tarptautinėse parodose ir buvo publikuoti Achtung Mode, Dazed & Confused, The New Yorker, Foto & Video. Paskutiniu metu parodos buvo eksponuotos Street Level Photoworks, Glazge (DB), MAMAC in Liege (BE), Matthew Bown Gallery, London (DB) ir  Riga Art Space (LV).
www.balcus.lv

Alnis Stakle

Alnio Stakles (g. 1975) dalyvavo daugybėje asmeninių ir grupinių parodų tokiose vietose kaip Latvijos nacionalinis meno muziejus, Oksfordo modernaus meno muziejus (DB), Niggendijker (NL). Autoportretai, nariurmortai, artimos aplinkos detalės, objektyvūs ištuštėjusių peizažų vaizdai sudaro pagrindinius Alnio Stakles kūrybos motyvus. 2011 m. su serija Lost: Paris (Dingęs: Paryžius) užėmė pirmą vietą Sony World Photography Award architektūros kategorijoje. Jis taip pat buvo vienas iš finalistų Leica Oscar Barnack Preis konkurse. Jo darbai yra publikuojami Latvijoje ir užsienio žurnaluose: Shots, Eyemazing, Photography Now ir tt.
www.alnisstakle.com

Reinis Hofmanis

Reinis Hofmanis ( g. 1985) savo darbuose domisi peizažu kaip kultūra, goegrafiniu fenomenu ir ženklu kaip vartotojiškumo simboliu. 2012 m. baigė Latvijos meno akademiją, Vizulinės komunikacijos fakultetą (Magistro laipsnis). 2012 m. jis buvo apdovanotas Archifoto Award prizu, o 2013 m. su savo serija „Teritorija“ užėmė antrą vietą Sony World Photography Award architektūros kategorijoje. Reinis Hofmanis buvo eksponuotas šiuolaikinio meno centre CEAAC Strazbūre (FR), kim? Rygoje (LV), Tukums meno muziejuje Latvijoje. Jo darbai publikuoti The Financial Times, Spiegel, The New York Times.
www.reinishofmanis.com

RSS naujienos - šios temos RSS naujienų kanalas