Vasara, šilti orai, atgijusi gamta veja mus iš namų. Dažnas iš mūsų pasiimame su savimi ir foto aparatą. Tačiau vėliau sklaidydami padarytas nuotraukas nusiviliame, nes nerandame jose nieko įdomaus ar vertingo. Kaip nufotografuoti taip, kad ir po daugelio metų būtų įdomu pažiūrėti tas nuotraukas ir kad jos nebūtų tokios pačios, kaip padarytos kartu buvusių draugų? Kaip ne tik įamžinti aplankytą vietą, bet ir perteikti nuotaiką ir suteikti nuotraukai originalumo ir vertės? Apie tai ir pašnekėsime šiame virtualių fotografijos pamokų skyrelyje.  Skaityti toliau...

Dabar, kai gerą techniką naudoja visi, o vaizdo kokybė jau nėra profesionalumo požymis, atskirti mėgėją nuo žinovo yra sunkiau. Bet visgi yra ne techninis vaizdo požymis leidžiantis atpažinti gerą fotografiją - tai kompozicija.
Puikių patarimų seriją pradėjo aktyvus eFoto gyventojas Munas :)  Skaityti toliau...

Buvo 2012 metai... bet tema visad aktuali. Beje, www.

Šio žurnalo („FOTO“ Nr. 21) numerio tema – šviesa. Apie tai kalbamės su dviem skirtingose terpėse dirbančiais fotografais - menininke, Vilniaus dailės akademijos fotografijos dėstytoja Jurgita Remeikyte bei Tomu Vyšniausku – vienu iš žinomiausių Lietuvos reklaminės fotografijos atstovų.  Skaityti toliau...

Fotografavimas prasideda nuo fotografavimo taško. Būtent šis taškas skiria kompoziciją nuo chaoso ir priverčia fotoaparatą sumeluoti. Tokių taškų gali būti begalybė (plius/minus du ar trys), bet mes apie juos dažniausiai pamirštame. Kartais neįprasto fotografavimo taško ieškome tik tam, kad gautume neįprastą vaizdą (tarsi toks nepagrįstas žingsnis galėtų išgelbėti nuotrauką, neperteikiančią jokios idėjos). Fotografavimo tašką galima panaudoti kur kas praktiškiau.  Skaityti toliau...

Šiandien sustabdytų akimirkų nuotraukomis nelabai ką nustebinsi. Juk tai be galo įdomu, todėl dažnas išdrįsta išbandyti šį fotografijos žanrą. Išties visai nesunku, turint reikiamą įrangą.
Šios įdomios, trumpų išlaikymų fotografijos, krypties pradininkas buvo Harold Edgerton (1903 – 1990).  Skaityti toliau...

Turite veidrodinį fotoaparatą ir abejojate, ar jo automatinio fokusavimo sistema yra pakankamai tiksli? Garantinio aptarnavimo skyriuje tikina, kad viskas gerai? Imkite ir įsitikinkite patys, kiek tos autofokusavimo problemos yra tikros, o kiek įsivaizduojamos.  Skaityti toliau...

Žmogaus siekis pažinti nežinomus dalykus ar reiškinius paaiškina didelį susidomėjimą makrofotografija. Juk makropasaulis stebina neįprastais spalvų deriniais ir vingriomis formomis.
  Skaityti toliau...

Būtų nuodėmė šviesai skirtame numeryje nepapasakoti apie dirbtinės šviesos rojų, o gal ir pragarą, – fotostudiją. Fotostudijoje viskas priklauso nuo fotografo. Čia jis dėlioja blykstes, ruošia dekoracijas, vaiko modelius, meistriškai valdydamas šviesas piešia savo kūrinį. Valdyti šviesą – nelengva užduotis. Būtina išmanyti apie įvairius apšvietimo būdus, jų kuriamus efektus ir išmokti jais naudotis.
  Skaityti toliau...

Aš vertinu subjektyviai. Dauguma nuotraukas vertina subjektyviai. Ypač jei nuotraukų daug, o laiko visiems vertinimo kriterijams pasverti trūksta.
Kartais galima vertinti tik gražu/negražu. Bet nuostatos visgi turi būti. Savo kriterijus norėtųsi paminėti.
  Skaityti toliau...

Kaip atspausdinti gerą fotonuotrauką? Atrodo toks paprastas klausimas, bet atsakyti paprastai į jį neįmanoma, nes nuotraukos kokybę lemia daugybė veiksnių. Net turint kokybišką veidrodinį skaitmeninį fotoaparatą ir gerą naują fotospausdintuvą, kartais spaudos rezultatas nuvilia. 
Tad šiame straipsnyje panagrinėkime vieną tai įtakojantį faktorių: spalvų erdves.
  Skaityti toliau...

Žinome, jog mūsų akys sugeba matyti dalį elektromagnetinių bangų ruožo. Ji gana siaura - tarp 400 nm ilgio (mėlynos spalvos) ir 700 nm ilgio bangos (raudonos spalvos). Tačiau juk tikrai įdomu, kaip atrodytų pasaulis, jei galėtume pažvelgti toliau už šių ribų? Šiai temai ir skirtas šis straipsnis.  Skaityti toliau...

Visur galima išvysti skandavimus, esą RAW formatas daug pranašesnis, nei JPEG ar TIFF. Tai, aišku, visiška tiesa, tačiau informacijos tokie pareiškimai duoda tikrai nedaug. Tikimės, kad daugumai šis klausimas ne tik aktualus, bet ir smalsu sužinoti konkrečius privalumus bei trūkumus. Juo labiau, kad bet kuris iš mūsų nori kuo geresnės kokybės naudojant turimą techniką.   Skaityti toliau...

Kaip siejasi išlaikymasi, diafragmaii, jautrumas? Kaip ir kokiu atveju kiekvieną iš jų naudoti? Kam teikti pirmenybę, ką galima palikti automatikai?
Dauguma fotografuojančių (nekalbu apie profesionalus bei į tą pusę linkstančius) nustato ant režimo „AUTO“ ir pleškina į kairę ir į dešinę, visai nesusimąstydami, kokios viso to pasekmės.
Kalbėsiu tik apie visiškai rankinius nustatymus, neliesdamas kiekviename fotoaparate naudojamus portretų, nakties, peizažų fotografavimo rėžimų.
Taigi, tam, kad suprasti šių nustatymų reikšmę, reikia suprasti fotoaparato veikimo principus. Tiek juostai, tiek skaitmeniniams kompaktiniams, tiek patiems profesionaliausiems tie principai vienodi.   Skaityti toliau...

Kiekvienas iš mūsų žino, kad fotografuojam JPEG standartu, kad turim tiek ir tiek megapikselių, kad nuotraukos kuo toliau, tuo daugiau užima vietos fotoaparato atminties kortelėje, iš ko seka, kad grįžtam prie to, jog jau nebegalima be proto pleškinti į kairę ir į dešinę.
Ką darom? Mažinam kokybę, vaizdo dydį, nelabai suprasdami, kokias pasekmes tai turės.
Pabandysiu paaiškinti, kuo ypatingas JPEG standartas, kaip su juo elgtis, o gal yra geresnių pasirinkimų, ne tik JPEG?

  Skaityti toliau...

Malonu, kad atsiranda fotografijos entuziastų norinčių pasidalinti savo patirtimi ir įdomiais tekstais :) Šiandien Aivaro Žukausko ir Andriaus Grigaliūno (Andriusha) straipsnis apie ryškumo gylį. Dar keli straipsniukai ruošiami ... :)

Taigi, jau buvo trumpai aiškinta, nuo ko priklauso fotografijoje ryškumo gylis (Depth Of Field, DOF).  Tačiau labai noris suprasti šio reiškinio atsiradimo fizikinės priežastys. Taigi, jei įdomu – skaitykit toliau, išsiaiškinsim.
  Skaityti toliau...