Nuotraukų iš fotojuostų spausdinimas
2013.03.12  Straipsniai:  TvarkymasŽurnalas FOTO    9 6968
 
Užfiksavus vaizdą jau galima uždegti baltą šviesą ir įvertinti gautą nuotrauką  
Nenumaldomai veržiasi pavasaris, viskas vėl atgyja, ratas apsisuko. Tai nenuginčijamas gamtos dėsnis. Tie patys dėsniai galioja ir fotografijai, nes fotografija ir yra gamtos dėsnis. Tai patvirtina ir Ianas Jeffrey knygoje „Fotografija. Trumpa istorija“ (1996). Jis rašė: „Fotografai pionieriai iškart susidūrė su rimta problema – raiškos priemonių automatizmu. Fotografija ir tuo metu, ir vėliau vadinta išradimu, tiksliau tariant, buvo gamtos sugebėjimo fiksuoti savo pačios vaizdus atradimas.“ Šis atradimas tobulėja ir rutuliojasi cikliškai iki pat šių dienų, išradus vieną ar kitą svarbų ir reikšmingą technologinį patobulinimą, visada būna balansuojantis žingsnis atgal.

Nuotrauka  
Antai XIX a. pabaigoje ištobulinus fotografavimo technologijas iki itin ryškaus ir detalaus atvaizdo, atsiranda abejojančių šios techninės kokybės svarba ir formuojasi piktorialistų judėjimas. Jie stengėsi sugrąžinti fotografijai gyvybę, priartinti vaizdą prie tokio, kokį mato akis, kai vienu metu ryškus tik tas objektas, į kurį koncentruojamas žvilgsnis, o aplinka išplaukia į nebūtį. Tuo pat metu stipriai patobulėjo fotografijos priemonės, fotografuoti pasidarė žymiai pigiau ir paprasčiau. Jau buvo išrastas želatininis procesas, tad nebereikėjo poliruoti sidabrinių plokštelių (dagerotipija) ar nešiotis su savimi visos fotolaboratorijos (šlapio kolodijaus procesas). Fotografavo gana kokybiškai, ypač turint omenyje techninę pusę, žymiai pagausėjo galinčių gaminti fotografijas. Apie šią susidariusią situaciją 1936 m. Janas Bulhakas savo knygoje „Šviesos estetika. Fotografikos pagrindai“ rašė: „Pusę šimtmečio, net iki pat XIX amžiaus pabaigos, kiekvienas kaip išmanydamas triuškina fotografiją. Profesionalas retušu „išlaižo“ veidus, sunaikina juose panašumą ir gyvybės žymę, mėgėjas, neturėdamas nė mažiausio supratimo apie meninę kompoziciją, komponuoja bedvasę realybę, mokslininkas ieško dar geresnių būdų „kažką“ pavaizduoti, pramonininkas naudojasi paklausa ir masiškai gamina. Nusižeminus prieš techniką, visiškai užmirštama ranka, akis ir siela. [...] Žmogui fotografijoje paliekamas tik aptarnaujančio tam tikrą mechanizmą padienio darbininko vaidmuo.“ To paties autoriaus teigimu, XX a. pradžioje, atgijus meninei fotografijai, buvo išrasti gumiarabiko ir bromoilio metodai (dalinai fotografijos, dalinai grafikos technikos, darančios mažiau ryškų vaizdą, tačiau betarpiškai įtraukiančios kūrėją į vaizdo gavimo procesą) bei iškilo daug garsių fotografų. Pagaliau buvo atsisakyta nuomonės, kad fotografinio atvaizdo vertę nulemia tik raiški optika ir chemija, čia jau vertinama estetika ir autoriaus meistriškumas.
Šiomis dienomis vyksta dar viena technologinė revoliucija, fotografija įgauna dar vieną pavidalą. Tas pavidalas – itin ryški, itin spalvinga, itin pigi fotografija, kurią be didelių pastangų ar išmanymo gali naudoti kiekvienas, vos fotoaparatą ar mobilųjį telefoną rankoje pakeliantis žmogus. Žinoma, rezultatas kiekvieno autoriaus darbų bus skirtingas, bet ši technologinė revoliucija suteikė galimybę fotografuoti visiems. Tad ciklui apsisukus vėl ateina pavasaris... Ir vėl, tikėtina, kad randasi žmonių, kaip XIX a. pabaigoje, kuriems norisi kažko naujo... o nauja – tai praeitas pavasaris, tai tie būdai, kurie neseniai buvo stumtelėti į šoną. Tad apsidairykim aplinkui, pakelkim senelio rakandų dėžės dangtį, tikriausiai rasime ten ne tik juostinį fotoaparatą, bet ir įrangą nuotraukoms spausdinti. Jei neįsivaizduojate, ko ieškoti – kantriai skaitykite toliau.

Nuotraukoms spausdinti reikalinga įranga  
Nuotraukoms spausdinti reikalinga įranga



Pasiruošimas darbui arba ko ieškojome senelio dėžėje?

Jei nusprendėte pasidaryti nuotrauką namuose, nebūtina viso buto paversti fotolaboratorija. Tam pakanka ir vonios kambario, kurį galima užtemdyti ir dirbti raudonos šviesos fone. Bet pirmiausia pasikuiskime senelio dėžėje? Ieškokite šių komponentų:

– didintuvo. Tai nebūtinai turi būti didelis, profesionalus didintuvas, kurį sudėtinga pasidėti, kai nėra daug vietos. Pirmiems bandymams pakanka „UPA“ ar panašaus tipo didintuvo, sulankstomo lagaminėlyje. Kitaip tariant, mums pakanka paprasčiausios konstrukcijos aparato. Jei didintuvas yra su paprasta kaitrine lempute, patariame ją pakeisti į opalinę (pieno spalvos, rutulio formos) lempą;

– laikmačio (fotografinės laiko relės), kuris įjungia ir išjungia didintuvo šviesos šaltinį pasirinktam ekspozicijos laikui. Jei tokio neturite, galite naudoti chronometrą ar garsiai tiksintį laikrodį ir šviesą didintuve įjunginėti ir išjunginėti naudodamiesi paprastu jungikliu;

– vonelių fotografiniams tirpalams supilti. Pradžioje pakaks kad ir 13 x 18 cm vonelių. Tokio dydžio vonelių pakaktų darant 13 x 18 cm dydžio nuotraukas, tačiau kad popierius galėtų laisvai judėti ir būtų patogiau dirbti, geresnis jo formatas būtų 10 x 15 cm dydžio. Pakanka keturių vonelių, bet galima dirbti ir su trimis, tačiau tada reikia turėti papildomą didesnį kibiriuką, skirtą iš fiksažo išimtoms nuotraukoms sudėti į švarų vandenį;

– raudonos šviesos žibinto. Rekomenduotina naudoti specialią raudonos spalvos laboratorinę lemputę, tačiau tokią gauti gana sudėtinga, be to, ji brangi. Geriau pabandyti surasti seną laboratorinį šviestuvą su raudonais stikliniais filtrais ir paprasta mažo galingumo lempute. Jis skirtas apšviesti laboratorijai darbo metu ir kartu apsaugo fotopopierių nuo apšvietimo, nes fotografinis popierius raudonajam spektrui nejautrus. Dirbant pirmą kartą, būtina įsitikinti, kad lemputė neapšviečia fotopopieriaus. Patikrinti galima taip: ištraukiame lapelį fotografinio popieriaus ir padedame ant darbo stalo esamoje raudonoje šviesoje, bandomojo lapelio kraštą uždengiame neperšviečiamo kartono lapeliu ir palaikome maždaug minutę, tada uždengiame dar didesnį fotopopieriaus plotą ir palaukiame dar minutę. Šį veiksmą kartojame dar du kartus, uždengdami vis daugiau fotopopieriaus ploto. Taip gauname fotopopierių su penkiomis skirtingo eksponavimo juostomis (zonomis). Pirmoji zona yra visai neeksponuota, penktoji zona eksponuota keturias minutes. Po eksponavimo fotopopierių išryškiname ir užfiksuojame. Po fiksacijos įprastoje baltoje šviesoje patikriname, ar yra matomų papilkėjimų. Jei papilkėjimų nėra, tai mūsų šviestuvas tinkamas. Dirbti dar būtų galima, jei papilkėtų keturių ir trijų minučių apšvietimo zonos, tačiau tokiu atveju reiktų stengtis, kad spausdinimo metu ant spausdinamos nuotraukos nepatektų tiesioginių spindulių iš lempos. Jei papilkėjo vienos ar dviejų minučių eksponavimo zonos, tai raudona šviesa yra per daug intensyvi arba žibintas per arti ir tokiomis sąlygomis spausdinti nuotraukų negalima. Įprastai vieno metro atstumas yra pakankamai saugus darbui su šviesai jautriu popieriumi;

– cheminių tirpalų: ryškalo fotopopieriui ir fiksažo koncentratų. Rekomenduojame koncentruotus tirpalus, nes juos tereikia praskiesti vandeniu ir paruošti darbui. Taip pat prireiks 2 tuščių sandariai uždaromų buteliukų darbiniams tirpalams saugoti;

– kadravimo rėmelio. Juo prispaudžiamas ir kadruojamas kadras. Neturint rėmelio, galima fotopopierių prispausti metalinėmis liniuotėmis;

– papildomų įrankių: dviejų pincetų, termometro, o jei dirbsite su šiuolaikiniu fotopopieriumi – ir kintamo kontrasto fotopopieriui skirtų filtrų. Vieno gamintojo kintamo kontrasto filtrai tinka įvairių gamintojų fotopopieriams;

– fotopopieriaus sidabro želatininiu pagrindu („Fomaspeed“, „Fomabrom“, „Ilford RC“ ir pan.).

Išdėliojame įrangą ir paruošiame tirpalus

Jeigu nutarėte daryti nuotraukas vonios kambaryje, ten turi sandariai užsidaryti durys, kad nepraleistų šviesos. Geriausia būtų rakinamos durys, kad iš išorės niekas atsitiktinai neatidarytų ir neapšviestų fotopopieriaus. Darbo stalą galima įsirengti tiesiog drožlių plokštę uždėjus ant vonios. Ant tokios plokštės telpa būtiniausia laboratorijos įranga. Pasistenkite padaryti taip, kad plokštė gulėtų stabiliai ir nejudėtų. Kadangi dirbsime su technika, kuri jungiama į elektros tinklą, pasirūpinkite, kad vonioje nebūtų vandens. Tik tada dėliokite reikiamus daiktus ir įrenginius. Kad būtų patogu dirbti, pirma dedame didintuvą, jį prijungiame prie laikmačio. Taip pat dažniausiai prie laikmačio galima prijungti raudonos šviesos žibintą, kad prasidėjus ekspozicijai raudona šviesa automatiškai užgestų.
Tada pastatome voneles su reikalingais fotografiniais tirpalais. Pirmoje bus ryškalas popieriui, antroje „stop vonia“, trečioje fiksažas, o ketvirtoje švarus vanduo. Pasidedame pincetus, vienas bus ryškalo vonelei, o kitas – fiksažo. Naudotis tik vienu pincetu nepatartina, kad neperneštumėte ryškalo į fiksažą, ir atvirkščiai.
Dabar turime pasiruošti cheminius tirpalus, kad išryškintume ir užfiksuotume vaizdą. Pasirenkame patį paprasčiausią būdą – nusiperkame jau paruoštus koncentruotus tirpalus. Kitaip tariant, mums reiks tiesiog praskiesti tirpalą vandeniu ir jis jau bus paruoštas darbui. Šiandien vis dar galime rinktis iš gana gausaus fotografinių medžiagų asortimento, ypač vakarietiškos gamybos. Lietuvoje galima rinktis „Foma“, „Ilford“, „Tetenal“, „Kodak“ firmų produkciją. Šiek tiek sunkiau gauti Rusijos gamintojų medžiagų.
Pirmiems bandymams galima išmėginti firmos „Foma“ gaminamą ryškalą fotopopieriui „Fomatol LQN“ ir fiksažą „Fomafix Rapid“. „Fomatol“ skiedžiamas santykiu 1 : 7, t. y. 1 dalis ryškalo ir 7 tokios pat dalys vandens. Tarkime, mums reikia pasigaminti 500 ml ryškalo. Tam į paruoštą švarų ir sandariai uždaromą buteliuką įpilame 62 mililitrus „Fomatol“ ryškalo ir likusį tūrį iki 500 ml pripildome vandens. Matuoti mililitro tikslumu nėra būtina, tačiau įpraskite laikytis nurodymų. Receptūroje nurodomas distiliuotas vanduo, tačiau galima naudoti vandenį iš čiaupo. Vanduo turėtų būti apie 20 ºC temperatūros, ryškalas – ne mažesnės temperatūros nei 18 ºC ir neviršyti 22 ºC. Žemesnėje temperatūroje stipriai lėtėja ryškinimas, o aukštoje gali per daug išbrinkti želatina ir nuotraukos paviršius gali būti pažeistas.
Sumaišytą ryškalą galime supilti į pirmą vonelę. Į antrą vonelę (vietoj „stop vonios“) galime įpilti tiesiog vandens iš čiaupo. Vanduo dalinai atstoja „stop vonios“ funkcijas, tačiau į tą vandenį įlašinę keletą lašų acto esencijos gauname tikrą „stop vonią“. Trečiai vonelei turime pasirinkti fiksažą, pavyzdžiui, „Fomafix“. Jis skiedžiamas santykiu 1 : 5. Pusės litro fiksažo gamybai į atskirą buteliuką pilame 80 ml „Fomafix“ koncentrato ir pripildome vandens iki 500 ml. Fiksažas taip pat turėtų būti kambario temperatūros (t. y. apie 20 ºC). Na, ir jei turime ketvirtą vonelę arba naudojame kibirą, tiesiog įpilame vandens, kad galėtume perkelti nuotraukas iš fiksažo.

Pirmieji bandymai

Pasirenkame „tinkamą“ negatyvą ir jį nuvalome

Įrangą ir tirpalus pasiruošėme, galime pradėti. Pasirenkame negatyvą, iš kurio bandysime spausdinti nuotrauką. Patariame pasirinkti tokį negatyvą, kurį bus lengviau spausdinti. O lengviau spausdinti iš kadro, kurio negatyvas nei per daug šviesus, nei per daug tamsus. Turėtume gerai matyti tamsias bei šviesias kadro vietas ir detales. Jei negatyvas atitinka šiuos paprastus reikalavimus, galime ruoštis spausdinimui. Spausdinti galima ir iš prastesnių negatyvų (labai šviesių ir labai tamsių), tačiau dirbant su „tinkamu“ negatyvu lengviau mokytis ir suprasti, kaip vyksta spausdinimas.
Pirmas spausdinimo etapas – kruopščiai nuvalyti negatyvą. Dulkes nuvalome su specialiu fotografiniu arba dideliu natūralaus plauko akvareliniu šepetėliu ar nupučiame oru ir dedame į didintuvo rėmelį. Būtina žinoti, kad negatyvo blizgioji (pagrindo) pusė turi būti viršuje, o matinė (emulsinė) pusė – apačioje. Taip pat negatyvą ant didintuvo rėmelio reikėtų dėti „aukštyn kojom“, nes kai yra eksponuojamas kadras ant popieriaus, didintuvas jį apverčia.
Į negatyvo rėmelį įdedame nuvalytą negatyvą. Įdedame negatyvą į didintuvą.
Į negatyvo rėmelį įdedame nuvalytą negatyvą  
Įdedame negatyvą į didintuvą  

Trumpai apie fotopopierių ir kontrasto filtrus

Pradedantiesiems rekomenduojame naudoti fotopopierių polietileno pagrindu (ant pakelių žymima RC arba PE) ir kintamo kontrasto. Naudoti RC fotopopierių labai paprasta ir greita. Šis popierius labai greitai apdorojamas ir nereikalauja ilgo plovimo bei džiovinimo. Vėliau galima bandyti jėgas naudojant fotopopierių baritiniu pagrindu, kuris yra iš natūralaus popieriaus pluošto, bet žymiai ilgiau plaunamas ir kaprizingas džiovinimui. Apie šio fotopopieriaus gamybinius niuansus pakalbėsime kituose straipsniuose. Kintamo kontrasto fotopopierius yra naudojamas su specialiais filtrais, kurių atspalviai – nuo geltonos iki tamsiai purpurinės spalvos. Dažniausiai šie filtrai yra sužymėti nuo 0 iki 5 numerio. Tai reiškia, kad „nulinis“ filtras suteiks patį mažiausią atspaudo kontrastingumą, o 5 numerio filtras leis išgauti patį kontrastingiausią vaizdą. Kad būtų aiškiau ir paprasčiau, pirmajam bandymui naudokime 2 numerio filtrą. Šis numeris paprastai atitinka vidutinį kontrastą.

„Užtaisome“ didintuvą

Įdėkime filtrą į jam skirtą vietą didintuve. Dažniausiai tai būna išimamas stalčiukas didintuvo vidurinėje dalyje virš negatyvo rėmelio, kuriame dar galime rasti matinį stiklą. Įdėjus filtrą reikia dar įdėti ir pasirinktą negatyvą į didintuvo rėmelį, prieš tai gerai jį išvalius.
Nustatome ryškumą ir kadruojame. Išjungę didintuvą dedame fotopopierių.
Nustatome ryškumą ir kadruojame  
Išjungę didintuvą dedame fotopopierių  

Nustatome ekspozicijos trukmę

Pabandysime nustatyti tinkamą ekspoziciją, bet prieš tai įjungiame didintuvo lemputę ir kilnodami didintuvo viršutinę dalį aukštyn–žemyn parenkame pageidaujamą nuotraukos dydį. Tada nustatome, kad ant popieriaus eksponuojamas vaizdas būtų ryškus. Atlikę minėtas operacijas užsukame didintuvo objektyvo diafragmą apytiksliai iki F8. Tuomet imame nepermatomo popieriaus ar kartono lakštą (didesnį už fotopopieriaus lapą, ant kurio bus eksponuojama nuotrauka), nustatome laikmatyje, sakykime, 5 sekundes ir paspaudžiame laikmatyje eksponavimo mygtuką. Po šio veiksmo, jei naudosite fotografinį dviejų lizdų laikmatį, užges raudonas šviestuvas ir 5 sekundėms užsidegs didintuvo lemputė. Tokiu būdu visas negatyvo vaizdas bus eksponuojamas 5 sekundes. Kai užges didintuvo lemputė, imame anksčiau minėtą kartono lakštą, pridengiame nedidelę dalį eksponuojamo fotopopieriaus ir vėl paspaudžiame laikmačio mygtuką. Šiuos veiksmus atliekame bent 4 kartus. Viename lape gauname ne mažiau kaip 4 skirtingos trukmės ekspozicijas, kurios mums padės nustatyti tinkamą bendrą eksponavimo laiką. Kuo daugiau bandymų darysite – tuo platesnį ekspozicijos diapazoną apimsite. Idealiu laikytume bandymą, kai ekspozicija apskaičiuojama taip, kad gretimų eksponuotų fotopopieriaus juostų ekspozicijos trukmė skirtųsi dvigubai (pavyzdžiui, 5, 10, 20, 40 sek. ir t. t.). Bet mūsų pirmam bandymui pakaks, kad kiekvienu eksponavimo mygtuko paspaudimu būtų pakartota ta pati ekspozicijos trukmė, t. y. kiekvienai kitai fotopopieriaus juostai būtų pridedama po vienodą eksponavimo laiko trukmę. Šiuo atveju trumpiausiai eksponuota zona turės 5 sekundžių išlaikymą, o ilgiausiai eksponuotoji – 20 sek. (5, 10, 15, 20 sek.).
Palaipsniui pridengiame bandomąją nuotrauką
Palaipsniui pridengiame bandomąją nuotrauką  
Palaipsniui pridengiame bandomąją nuotrauką  

Ryškiname bandomąją nuotrauką

Po bandomosios ekspozicijos jau galime išryškinti savo eksperimentinę nuotrauką. Imame eksponuotą fotopopierių ir nardiname į pirmą vonelę su ryškalu. Pincetu panardiname fotopopieriaus lapą, kad jį visiškai apsemtų ryškalas. Kad nesusidarytų burbulų ar kitų neigiamų reiškinių – imame vonelę už kampų, iš lėto pakeliame ir nuleidžiame vieną pusę, kad sukeltume ryškalo judėjimą ir nustumtume jau esančius burbulus nuo fotopopieriaus. Galima ir pincetu judinti fotopopierių, vonelės nekrutinant. Fotopopieriaus ryškinimas skiriasi nuo juostos ryškinimo ir apskaičiuojamas ne pagal fotopopieriaus, o pagal ryškalo savybes. Įprastai šis laikas svyruoja nuo 1 iki 3 minučių. Šiame ryškale ryškiname 2 minutes. Pasibaigus ryškinimo laikui, pincetu suėmę už nuotraukos kampelio, ištraukiame ją iš ryškalo ir nuvarviname tol, kol ryškalas ima lašėti lašais (nebeteka srovele), ir tik tada dedame į antrą vonelę su vandeniu arba „stop vonia“. Naudojant „stop vonią“ ilgiau tarnauja fiksažas, bet spausdinant mažais kiekiais tai nėra būtina. Joje palaikome apie minutę, tada paėmę antrąjį pincetą ištraukiame nuotrauką iš antros vonelės ir nardiname į trečiąją – su fiksažu. Fiksuojame 1–2 minutes (jei naudojame fotopopierių RC pagrindu) vis palinguodami už kraštų paimtą vonelę arba judindami fotopopierių pincetu. Po fiksavimo jau galime įsijungti baltą šviesą ir pažiūrėti, kas išėjo. Nepamirškite dar prieš uždegdami baltą šviesą sudėti neeksponuoto fotopopieriaus atgal į maišelį, kuriame jis ir buvo supakuotas!

Pincetu paėmę už nuotraukos kampučio judiname ją ryškale. Nuvarviname išryškintą bandomąją nuotrauką. Išryškintą bandomąją nuotrauką paeiliui dedame į „stop vonią“ ir fiksažą.
Pincetu paėmę už nuotraukos kampučio judiname ją ryškale  
Nuvarviname išryškintą bandomąją nuotrauką  
Išryškintą bandomąją nuotrauką paeiliui dedame į „stop vonią“ ir fiksažą  

Įvertiname rezultatą ir atliekame korekcijas

Jei penkių sekundžių intervalas buvo parinktas tinkamai ir ant fotopopieriaus aiškiai matome keturias skirtingos ekspozicijos juostas – galime išsirinkti tinkamiausią. Jei visgi bandomoji nuotrauka yra per daug šviesi, turime ilginti bandomąjį laiką, pavyzdžiui, parinkdami tokią eksponavimo trukmių seką: 8, 16, 24, 32 sek., o jei gavome labai tamsią – mažiname iki 2, 4, 6, 8 sek. Nesupainiokite, turite nustatyti laikmatyje 8 sekundes ir, vis pridengdami fotopopierių po kiekvienos 8 sekundžių ekspozicijos, ją vėl pakartoti, o ne ilginti nustatytą eksponavimo trukmę laikmatyje.
Sakykime, nutarėme, kad mūsų išryškintoje bandomojoje skirtingų ekspozicijų nuotraukoje 5 sekundžių ekspozicija duoda per daug šviesų atvaizdą, o 10 sekundžių – per daug tamsų, tokiu atveju būsimai (jau ne bandomajai) nuotraukai ekspoziciją parenkame apytiksliai per vidurį, t. y. 7 sekundes. Atkreipiame dėmesį, kad reikia stebėti atspaudą, ar yra jame visiškai šviesių ir visiškai juodų vietų. Jei tonų perteikimas jums patinka, galite bandyti spausdinti visą kadrą. Padedame naują fotopopieriaus lapą ant didintuvo stalo ir nustatome laikmatyje 7 sekundes. Paspaudžiame ekspozicijos mygtuką ir palaukiame, kol išsijungs didintuvo lemputė. Tada atliekame visą ryškinimo procesą, kuris aprašytas anksčiau. Po fiksavimo galėsite pasižiūrėti, ar ekspozicija buvo parinkta tinkamai.
Spausdinant didelio formato atspaudus ir norint sutaupyti fotopopieriaus, bandymus galima daryti ant fotopopieriaus juostelių. Tarkime, kad atlikę bandymą gavome gerą bendrą nuotraukos sodrumą, tačiau ir tai netenkina, nes vaizdas yra per daug pilkas, jame nėra nei visiškai baltos, nei visiškai juodos vietos. Arba atvirkščiai – gavome labai daug baltos ir labai daug juodos spalvos, kartu praradome daug pilkų tonų. Siekdami geresnio rezultato abiem atvejais turime keisti kontrastingumo lygį. Jau anksčiau buvo minėti specialūs filtrai, kurie kintančio kontrasto fotopopieriuje leidžia išgauti pageidaujamą kontrastą. Tokiu atveju turime atlikti dar vieną nediduką bandymą, tačiau jau pakeisdami filtrą į aukštesnio ar žemesnio numerio (priklauso nuo situacijos). Trumpai tariant, jei nuotrauka yra per daug pilka, turėtume padidinti kontrastą bent vienu numeriu, mūsų atveju reikėtų naudoti 3 numerį. Jei nuotrauka turi labai mažai pustonių ir yra per daug kontrastinga, turime rinktis mažesnio numerio filtrą, t. y. naudoti minkštesnį kontrastą duodantį filtrą, pavyzdžiui, 1. Vėl atliekame bandymą ir stebime, ką gauname.

Užfiksavus vaizdą jau galima uždegti baltą šviesą ir įvertinti gautą nuotrauką. Apžiūrėję gautą bandomąją nuotrauką matome, kad 5 sek. ekspozicijos trukmė buvo per trumpa, o 10 sek. – jau per ilga. Todėl galutinei nuotraukai parinkome 7 sek. trukmės ekspoziciją.
Užfiksavus vaizdą jau galima uždegti baltą šviesą ir įvertinti gautą nuotrauką  
Apžiūrėję gautą bandomąją nuotrauką matome, kad 5 sek. ekspozicijos trukmė buvo per trumpa, o 10 sek. – jau per ilga  

Didintuvai su spalvotų filtrų blokais

Primename, kad kai kurie didintuvai turi spalvotų filtrų bloką, skirtą spausdinti spalvotoms nuotraukoms. Jie puikiai dirba su nespalvotu kintančio kontrasto fotopopieriumi. Dažniausiai informacija apie tam tikro gamintojo spalvų maišymo galimybes naudojant mūsų jau minėtą fotopopierių yra aprašyta informaciniame lapelyje, kuris būna fotopopieriaus dėžutėje. Paminėsime kelis didintuvus, naudojančius optines spalvų maišymo sistemas – tai „Krokus GFA“ (šis, deja, nėra plačiai aprašytas), „Meopta Opemus“ arba „Magnifax Color 3“ (naudojimas aprašytas daugelio gamintojų), įvairūs „Durst“ modeliai (taip pat plačiai aprašyti). Naudojant spalvų maišymo sistemas atskiri filtrai nebereikalingi.
Po baigiamosios ekspozicijos (jau su eksponavimo korekcijomis) matome, kaip tamsėja vaizdas ryškinimo pradžioje ir pabaigoje.
Po baigiamosios ekspozicijos (jau su eksponavimo korekcijomis) matome, kaip tamsėja vaizdas ryškinimo pradžioje ir pabaigoje  
Po baigiamosios ekspozicijos (jau su eksponavimo korekcijomis) matome, kaip tamsėja vaizdas ryškinimo pradžioje ir pabaigoje  

Naujokų klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti

Pasidalysime kai kuriais praktiniais patarimais, kurie padės išvengti ryškinimo, fiksavimo, plovimo ir džiovinimo klaidų. Ryškinant būtina išlaikyti popierių visiškai panardintą ir šiek tiek palinguoti vonelę ar fotopopierių, kad ryškalas gerai atliktų savo darbą. Ne mažiau reikšmingas yra ryškinimo laikas, nuotrauką būtina išlaikyti bent gamintojo nurodytą laiką. Tokie patys kriterijai taikomi fiksuojant nuotraukas. Nesilaikant rekomendacijų, gali atsirasti įvairių defektų:

Po ryškinimo nuotraukose gali būti dėmių;
Iki galo neišryškinus nepavyks išgauti visiškai juodos spalvos;
Atsiranda baltų dėmių nuo burbuliukų, susidariusių ant emulsijos;
Nepakankamas fiksavimas ar per šaltas fiksažo tirpalas sumažina nuotraukos ilgaamžiškumą. Ilgainiui nuotrauka ima geltonyti, gali dingti vaizdas, atsirasti gelsvai rusvų dėmių. To galite nepastebėti kelis mėnesius ar metus, tačiau vėliau tai pasimatys. Žinoma, jei nesilaikysite rekomendacijų;
Ne mažiau svarbus nuotraukų plovimas. Jei pradžioje naudosite RC (polietileno pagrindo) fotopopierių, jį reikėtų plauti apie 3–4 minutes tekančiu 20 ºC temperatūros vandeniu. Jei vanduo yra šaltesnis, rekomenduojame pailginti plovimo laiką du kartus. Nenaudokite per šilto vandens, nes jis labai suminkština emulsijos sluoksnį ir nuotrauka pasidaro neatspari įbrėžimams ir kitiems pažeidimams. Nebūtina kiekvienos nuotraukos laikyti po čiaupu, visiškai pakanka plovimo metu jas sudėti į tokią pat vonelę, kuri buvo naudojama ryškinimui ar fiksavimui, ir paleidus lengva srovele vandenį iš čiaupo tiesiog judinti, kad nesuliptų. Taip pat plovimo metu galite naudoti tokį metodą – periodiškai traukite po vieną nuotrauką iš vonelės apačios ir perkelkite į viršų;
Išplautas nuotraukas patariame nusunkti, nusausinti vandenį popieriniu rankšluosčiu ar nubraukiant mašinos valytuvu. Tada nuotrauką kabiname ant virvės ir prispaudžiame segtuku už nuotraukos kampučio. Fotopopierius RC pagrindu džiūsta greitai ir be kaprizų. Gali būti, kad po valandos nuotraukas jau galėsite nukabinti, tačiau prieš tai įsitikinkite, ar jos visiškai sausos ir pirštai nekimba prie emulsijos sluoksnio. Fotopopieriaus RC pagrindu nedžiovinkite senovinio tipo karštais džiovintuvais (prispaudžiant), nes polietilenas ištirps ir prilips prie džiovintuvo paviršiaus! Sudėtingesnis ir daugiau įrangos reikalauja baritinio fotopopieriaus džiovinimas, bet apie jį kituose straipsniuose.
Jei vėliau nutarsite bandyti baritinį (kartono pagrindu) fotopopierių, atkreipkite dėmesį į apdorojimo laikų lentelę informaciniame lapelyje.

Aprašytas būdas yra pats paprasčiausias. Tai gali atlikti bet kuris fotomėgėjas, panoręs daryti gražias tradicines nuotraukas namuose. Jei užsikabinsite, vėlesni eksperimentai gali tęstis ilgą laiką, nes spausdinimas tokiu būdu yra neatsiejama kūrybos dalis. Įgudus nuotraukas galima gerokai paredaguoti parenkant skirtingas spausdinimo technologijas. Linkime kantrybės ir įdomių nuotraukų. Jei iš pirmo karto nepavyks, nenusivilkite ir bandykite dar kartą. Tai įtraukiantis ir smagus užsiėmimas, paįvairinsiantis jūsų laisvalaikį ir praplėsiantis fotografijos žinias. Savo darytomis nuotraukomis galėsite nustebinti ir draugus ar šeimyną. Juk tradiciniu būdu gauta didelio formato nuotrauka galėtų būti jiems puiki ir originali dovana.

Jei namuose nepavyksta tradiciniu būdu atsispausdinti nuotraukų ar pritrūkote įrangos, bet labai norite visa tai išbandyti, kreipkitės į mus. Atvirųjų fotografijos dirbtuvių (AFD) komanda pasirengusi padėti, pakonsultuoti ir suteikti galimybę pasimokyti mūsų laboratorijoje. Jei turite klausimų, rašykite adresu dovilis@afd.lt arba gintas@afd.lt. Taip pat į mus galite kreiptis, jei patys nesiryžtate spausdinti, bet labai norite tikros „sidabrinės“ nuotraukos. Mes mielai atspausdinsime nuotraukas iš jūsų negatyvų, o prireikus – išryškinsime bet kokią juostą, net ir prieš daugelį metų išfotografuotą jūsų senelio.
www.AFD.lt komanda


Komentarai
Turinys
  • PixelOnMars
    PixelOnMars 
      vertino: Gerai, 2013.03.12, 11:37 rašė:
    Ūūūūū kaip ačiū! :)
  • laurynas.simkus
    laurynas.simkus 
      vertino: Gerai, 2013.03.12, 12:59 rašė:
    Verta perskaityti buvo ir dar karta zinias itvirtinti :)
  • Meshkis
    Meshkis 
      vertino: Gerai, 2013.03.12, 13:44 rašė:
    super...
  • Banginiss
    Banginiss 
      vertino: Gerai, 2013.03.12, 17:03 rašė:
    papute nostalgija - budamas 11-13 metu 'skacas'  lankiau foto bureli. pas tevus sode kazkur dar dulka didintuvas Leningrad (dar jau nepamenu kokis tiksliai jo modelis), ryskalu, fiksazu voneles, juostos ryskinimo vonele ir t.t.
    buvo laikai....
  • menorex
    menorex 
      2013.03.12, 19:25 rašė:
    Prieš du metus kolegijoje teko rankas mirkyt visame šiame reikale. Tikrai smagus užsiėmimas.
  • baltavarna
    baltavarna 
      vertino: Gerai, 2013.03.12, 20:34 rašė:
    Ilgai ieškojau su kuo galėčiau palyginti fotografiją, kad net ir tas kuris mažai su ja susyjęs suprastu apie ką aš kalbu, suprastu taip, kad pajustų visą proceso prasmę ir gaunamą rezultatą. Vienintelis kas ateina į galvą ir tikriausiai neprašauna tai palyginimas su maistu. Jei nesileidžiant į gilesnius niuansus, formulė paprasta, jei nori pavalgyti skaniai ir sočiai - pasigamink ptas :)

    Tikriausiai neverta versti eilinį kartą ką reiškia fotografija kaip terminas. Aš vis galvodavau kokie esminiai skirtumai tarp senosios mokyklos ir šiuolaikinių technelogijų ir nesenai išgirdau vieną žmogų kuris labai aiškiai tai aibrėžė. Fotografija tai tas procesas kai nuo pat pradžios iki galutinio atspaudo yra priklausoma nuo šviesos. Tai yra ne tik pačio fotoaparato dėžutėje fiksuojamas vaizdas bet ir toliau - iš negatyvą (pozityvą) šviečiant šviesa eksponuojamas, manipuliuojamas kadras. Šviesai jautrios medžiagos naudojamos visame procese.

  • Eudokia
    Eudokia 
      vertino: Gerai, 2013.03.16, 22:13 rašė:
    Puikus straipsnis. Smagu jai po šio straipsnio padaugės užsidariusiu dark room'e :)
  • ramunamu
    ramunamu 
      vertino: Gerai, 2013.03.29, 14:29 rašė:
    Aciu, yra geru patarimu:)
  • ausra
    ausra 
      2013.04.10, 08:30 rašė:
    Išsamus, detalus ir padrąsinantis tekstas pradedančiajam. Skubu nusikopijuoti ir išsisaugoti.

Jūsų komentaras

Rašyti komentarus gali TIK užsiregistravę eFoto.lt dalyviai. Užsiregistruoti