Laura D. Laura Vansevičienė |
Naujausios nuotraukos
*
  Įdėta: 2014.05.22 | ,,Gatvės muzikos diena 2013'', Vilnius Dalinuosi savo džiaugsmu. Patekau su šia fotografija į artphotofeature.com šalia geriausių pasaulio gatvės fotografų :) www.artphotofeature.com/street-photography-today/#sthash.Jyy... |
Nida
  Įdėta: 2013.10.02 |
|
Florencijos gatvėse
  Įdėta: 2013.06.03 |
|
Šokiai, muzika, lietus...
  Įdėta: 2013.05.27 |
|
Paskutinė metų diena 2012
  Įdėta: 2013.01.04 |
|
Varpinė
  Įdėta: 2013.01.02 |
|
ledainė
  Įdėta: 2012.10.24 |
Dvynės
  Įdėta: 2012.10.21 |
...
  Įdėta: 2012.10.08 |
Duobė
  Įdėta: 2012.09.28 |
Duotuvė
  Įdėta: 2012.09.27 |
Šiandien puikiai!
  Įdėta: 2012.09.05 |
Švyturys
  Įdėta: 2012.09.04 |
Vytas
  Įdėta: 2012.09.02 |
išėjo pasivaikščioti
  Įdėta: 2012.08.30 |
Pakaitomis
  Įdėta: 2012.08.02 |
Link finišo
  Įdėta: 2012.08.02 |
Kunigaikštis
  Įdėta: 2012.07.13 |
|
V.
  Įdėta: 2012.06.10 |
GMD 2012 Vilnius
  Įdėta: 2012.05.24 |
|
Seserys. Paskutinės iš dešimties
  Įdėta: 2012.05.11 | Tą dieną Adelė šventė savo 89-ąjį gimtadienį. Jau keleri metai ji gyvena vienut vienutėlė. Vienintelė dukra, netekusi darbo, išvyko į užsienį ir retai ją beaplanko. Anūkai išsilakstė kas kur. Kaip ir mes visi, jie gyvena savo gyvenimus. Adelė džiaugiasi už artimuosius: kad darbo turi, kad sveiki. Besišnekant, ji vis pažiūri pro langą ir nutyla lyg nugrimzdama į prisiminimus, kur tokio jausmo kaip Vienatvė dar nebuvo... Jaunėlė sesuo Olga atvyko iš kito miesto sesers aplankyti. Džiūgauja abi susitikusios. Olga akyse nešioja tą patį vienatvės jausmą... Vienintelis jos sūnus žuvo prieš daugelį metų, o ji lig šiol gyva prisiminimais. Seserys nusišypso kai paprašau papasakoti apie savo vaikystę. Nors tūkstantį kartų girdėjau šias istorijas, tačiau žinau, kad joms gera prisiminti, gera nors akimirkai vėl pabūti kartu. Viena per kitą jos pasakoja apie savo tėvus ir jų didžią meilę. Apie brolius ir seseris, kurių seniai jau nebėra. Nusikeliam trumpai į praeitį. Baltarusija. Ten Zigmundas, vienintelis kilmingo dvarininko sūnus, įsimyli Antaniną, prasčiokę mergaitę iš Lietuvos tuo metu dirbusią dvare guvernante. Palikęs titulą, paveldėtojo teisę, dvarus, lengvą gyvenimą ir prabangą jis kartu su savo mylimąja pabėga į Lietuvą. Čia susituokia ir netrukus susilaukia vaikučių. Vienas po kito gimsta jiems dešimt mažutėlių. Alinantis pokario metas ir tuometinis skurdas pasiglemžė keturis. Likusieji: Veronika, Kazimieras, Adelė, Karolina, Ana ir Olga, - auga mylinčių tėvų šeimoje. Zigmundas nudirba visus darbus ir vaikus augina, o Antanina verda cukrinius gaidelius ir karamelinius ledinukus, kuriuos vėliau parduos mugėje ar prie bažnyčios. Vaikai džiūgauja kai troboje pasklinda pridegusio cukraus ir karamelės kvapas, vėliau galės dubenis išlaižyti. Į realybę sugrąžina švilpiantis virdulys. Kurį laiką seserys susivokusios tyli. Olga pasiūlo žolelių arbatos. Sako: "gera ta arbata, cholesterolį mažina". Neatsisakau, nes žinau, kad tetų arbatos visada kvepiančios ir skanios. Kol Olga ruošia arbatą, pasiteirauju Adelės kaip jos sveikata. Adelė pasidžiaugia, kad šiuo metu nieko neskauda, tik akys vargina. Dar taip norėtųsi matyt ryškų pasaulį. Deja, jau kuris laikas aplink vien siluetai. Labiausiai gaila, kad šitiek knygų liko neperskaitytų... ir tuoj pat priduria, kad čia - smulkmena, palyginus su jaunėlės Olgos širdies negalavimais. Olga sugrįžta su arbata. Dar kurį laiką klausausi kaip jos gerdamos arbatą šnekučiuojasi. Fotografuoju. Padarysiu joms dovaną. Tikiu, džiaugsis gavusios šias fotografijas. Noriu, kad, net ir būdamos toli viena nuo kitos, kasdien galėtų nors taip pasimatyti. Abiems linkiu stiprios sveikatos, linkiu, kad jų noras susitikti ir kitais metais išsipildytu. |
...
  Įdėta: 2012.05.10 |
...
  Įdėta: 2012.05.03 |
Vytauto gatvė, Vilnius
  Įdėta: 2012.04.17 |
|
