Nuotrauką galima prilyginti filmui..Kas būtų jei filmai neturėtų pavadinimų.Juk pavadinimas yra autoriaus režisūrinio darbo esmės,idėjos,užmačios koncentratas-esencija..Viso emocinio,vizualinio pliūpsnio apibudinimas vienu ar keliais taikliais žodžiais.Kas daug efektyviau suaktyvina stebėtojo sąmonę, negu vien tik sausai pateiktas nuotraukos vaizdas..
Be abejo fantazuoti gali ir žiūrovas..nereikės apsikrauti autoriui..Bet tokiu atveju peršasi mintis,kad fotografas pats nelabai supranta ką nori pasakyti pristatydamas salei savo darbą..

///???

Pametus galvelę..Oi,oi,oi..jei pasiekčiau prisidengčiau.. :)

nešuosi save aukštyn kojom į dangų..

Labai jaukūs Jūsų portretai. Dažnai su tokia vidine šiluma, kad malonu žiūrėti.

rankelės užlaužtos..
šakelės nulaužtos..
baltos lelijėlės
dangaus vėjų austos..