fotaidas: Kažkam per žemę bėgti,kažkam į dangų stiebtis..
fotaidas: Prisėdo debesėlis virš medžio nejučia.. Stebėjos žalias miškas, nejau jo laimė čia..? Dangus juk toks beribis.. ko kabo vienuj vienas? Matyt pailso irtis pro rudenio ražienas..
fotaidas: matau pasaulį nematytą..bevardžio meistro surėdytą.. nors susivėlęs kasdienybę ,aš tik pūkelis jo didybę..